Apie ką aš čia? Ar priimtina yra nesaugius įrenginius eksploatuoti vien todėl, kad jie - olandiški, iš gero futbolo, alaus, legalizuotų narkotikų ir tulpių tėvynės?
Ne, aš to nenoriu pasakyti. Man labiau rūpi tas pakilęs vėjas, trypimas kojomis ir reikalavimai kuo griežčiau ką nors bausti ir pagaliau imtis priemonių prieš įžūlius verslininkus, ir daužymas kumščiu į stalą: kur, pagaliau, žiūri valdžia? Kodėl nesutvarko? Kodėl Generalinė prokuratūra ar net Krašto apsaugos ministerija neatvažiuoja su tankais, ugniagesių automobiliais, specialiųjų padalinių kariais bei riaušių policija ir neparodo akiplėšoms jų vietos?
Nesu tikras, ar tikrai labai norėtume gyventi šalyje, kur akimirksniu prievartinių priemonių imtųsi antstoliai ir šalyje vyrautų daugelio išsvajota „tvarka“. Aš tokią tvarką mačiau Baltarusijoje ir Uzbekistane, ir patikėkit, nėra labai norinčių persikelti ten gyventi.
Antra vertus, apie „tvarką“ spiegiantys dažniausiai būna labai nepatenkinti, kai jiems patiems pritaikomos tos priemonės, kurių jie šaukiasi kitiems.
Kviečiantis užmėtyti turgaus bobutes kasos aparatais arba skundžiantis bilietų neduodančių mikriukų vairuotojus visuomenės veikėjas, pats supratęs, kiek turės sumokėti valstybei pagal autorinę sutartį, akimirksniu prapliumpa prakeiksmais mokesčių politikai.
Olandiškiems atrakcionams dangaus keršto reikalaujantys, manau, panašiai prapliups apie „genocidą“, kai jiems reikės savo surūdijusius automobilius „Audi 100“ kaip nors pravilkti per techninės apžiūros aštrias iltis.
Kiekvieną kartą, kai bet kuris varškės spaudėjas arba dešrų kimšėjas turi įvykdyti kokį nors naują higienos reikalavimą, išgirstame apie beširdžius žmogėdras baltais chalatais ir pilkais kostiumais, smaugiančiais paprastą žmogelį savo beprasmėmis normomis.
Taisyklių tegul paiso kiti: ne veltui sakoma, kad vienintelis nurodymas, kurio besąlygiškai laikosi visi žmonės, yra žymos apie gaminio skalbimą ir cheminį valymą ant drabužio etiketės. Niekas, tikrai niekas nepuls skalbti megztinio karštame vandenyje, jei etiketė tai draudžia. Ši taisyklė galioja net tiems, kas ramiai rūko degalinėse arba bando apdaužytu automobiliu aplenkti traukinį, skubantį pervažos link.
Tie, kas nelabai tvarkingais atrakcionais linksmina poilsiautojus Palangoje, niekuo nesiskiria nuo mūsų, vidutinių lietuvių, kurie laksto ne visada blaivūs ir nelabai tvarkingais automobiliais, ne per griežčiausiai laikydamiesi kelių eismo taisyklių.
Aš praėjusį savaitgalį buvau Dzūkijoje ir galėčiau daug papasakoti apie klinikinių idiotų gaują, išleistą į plentą tarp Varėnos ir Druskininkų, kurie akluoju būdu lenkia automobilius priešpriešine eismo juosta ir vairuoja lyg kompiuteriniame žaidime.
Esu tikras, tarp jų taip pat yra daugybė tokių, kurie piktinasi valdžios ir teisėsaugos neveiklumu Palangoje (nieko neturiu prieš dzūkus - esu tikras, panaši beprotybė vyksta bet kuriame etnografiniame Lietuvos regione). Tegu jie geriau valdžia nesipiktina: jei ta valdžia būtų bent kiek veiklesnė, pusę jų seniai turėtų susodinti į cypę.
Mes manome, kad esame šventesni, nei eksploatuojantys tas karuseles, ir mūsų kieme sūpynės tikrai už jas saugesnės. Bet taip nėra. Ir paprasti drakoniški draudimai, pažymų reikalavimas ir naujos taisyklės dar niekur neišsprendė problemos taip, kad visi galėtų palaimingai atsikvėpti ir pasakyti: štai, dabar jau saugu.
Kur nors Norvegijoje kur buvęs, kur nebuvęs maniakas iššaudo visą minią, Kitose, regis, civilizuotose šalyse paaiškėja, kad kunigai dešimtmečiais tvirkino vaikus. Ir nuo griūvančių pastatų, gaisrų ir kitokių masinių nelaimių, pasirodo, niekas nėra apsaugotas. Ir niekada nebuvo: sovietų laikais viskam iš eilės buvo ir valstybės priežiūra, ir gausi teisėsauga, ir po tris pažymas kiekvienam pirstelėjimui - bet tai nesutrukdė traukiniams nuvažiuoti nuo bėgių, liepsnai naikinti pastatų, žmonėms žūti automobilių įvykiuose ir nelaimėliams patekti į ligoninių traumatologijos skyrius.
Todėl nemanau, kad su tomis karuselėmis viskas taip paprastai būtų išsprendžiama, kaip vaidenasi kietos rankos šalininkams. Čia tokia taisyklė: neišmanėliui visada atrodo, kad jis viską sutvarkytų greitai ir patikimai.
Kai prieš pusantro dešimtmečio D.Britaniją užpuolė raguočių snukio ir kanopų liga, ir šalis tūkstančiais naikino galvijus, jautienos niekas nebepirko, o ūkininkai skaičiavo neapsakomus nuostolius, teko Londone kalbėtis su tuomečio žemės ūkio technikumo dėstytoju iš Lietuvos, atvykusiu į Angliją apsidairyti ir tuoj paskelbusiu, kad jo technikumo zootechnikai tvarką dėl to padarytų kaip mat per dvi paras. Nes anglai problemų turi todėl, kad yra buki ir nieko nesupranta.
Grįžkim į Palangą. Kad jau paminėjau neišmanėlius, tai čia skaitytojui kyla natūralus klausimas: o ką, neišmanėli rašytojau, nediplomuotas žurnaliste ir visų sričių specialiste, patartum daryti su tais atrakcionais, kai ateis kita vasara, ir vėl kas nors atvažiuos mūsų vaikų karuselėmis pasukti?
Didžiausia problema yra ne patys pavojingi atrakcionai. Didžiausia problema yra tie, kas jau žinodami apie tai, kas įvyko su pakibusiais ore vaikais, ramia (ir tuščia) galva toliau ėjo ten linksmintis ir sodino savo vaikučius - deividus, ruslanus ir dorotėjas į tas pačias kėdes, kuriose dar taip neseniai buvo įstrigę kiti.
Kas nors gali sakyti, kad gal jie nežinojo? Jei nežinojo, jei nieko negirdėjo, jiems apskritai nereikėtų eiti į kurorto centrą ir vesti ten savo vaikus.
Ir apskritai, apsidairius tuose kurortuose, nelabai aišku, nuo kada atsirado toks susirūpinimas sauga - net ir vaikų sauga? Apie automobilius jau kalbėjau (pusė jų tikrai nesaugesni, negu patys nesaugiausi atrakcionai, o pridėjus vairuotojo pasiutusius vairavimo įpročius, jie ne daugiau saugūs, nei piniginė pirkėjo užpakalinėje kelnių kišenėje Kalvarijų turguje).
O maistas, kuriuo maitinate? Ar tėvas ar motina, maitinantis atžalą kebabais iš natūralios šunienos (pagal senolių receptą: su avienos priedais ir žiurkių nuodų pagardais) arba čeburekais, virtais tris šimtus kartų kaitintame aliejuje, tikrai taip nerimauja dėl vaikučių saugumo?
Jei mažylis ištvėrė suvalgęs tą maistą, niekas jam neatsitiks ir toje karuselėje, net jei ir pakabins jį olandai žemyn galva. Duokit jam išlipusiam atsigerti kokio limonado, ir viskas bus gerai.
Geriausias saugiklis toje padėtyje būtų suaugusiųjų (arba suaugusiais save laikančių) asmeninė atsakomybė už tai, kur kiši nosį, kuo rizikuoji, ir kur lenda tavo šeimos nariai.
Valdžia nepastatys policininko prie kiekvienų sūpynių, neprižiūrės, kaip vaikai naudoja klijus (kad mažieji klijuotų, o ne uostytų), nepasodins į kiekvieną nudrožtą kibirą cypiančiais stabdžiais vairavimo instruktoriaus, kad vairuotojas pasirinktų saugų greitį, vasarą prie ežerų nepastatys alkoholio matuoklių, kad ir vėl neskęstų dešimtimis nusitašę vasarotojai, neapklijuos kiekvienos musmirės miške įspėjančiomis etiketėmis, kad kas nors nenusinuodytų. Už visus šiuos dalykus tenka atsakyti patiems.
Todėl aš tikiuosi, kad kai kitą kartą kokia nors karuselė pradės purtyti lankytojus, ir apie tai kitą dieną kalbės visa Lietuva, neprireiks nei teismo sprendimų, nei antstolių, nei elektros tinklams rubilnikų junginėti - patys išsikraustys, nes niekas pas juos nebeis. O jei eis, tai reiškia, dar nepakankamai papurtė.