Kaip BNS sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena
Gasperavičiūtė, buvęs premjeras, konservatyviai „Teisės ir
teisingumo“ partijai vadovaujantis J.Kaczynskis antradienį Punske
spaudos konferenciją surengė dar prieš susitikimą su vietos
lietuviais ir joje kalbėjo apie esą Lietuvoje skriaudžiamus lenkus.
„J.Kaczynskis vėlavo daugiau kaip valandą ir pirmiausia padarė
spaudos konferenciją prieš susitikimą. Spaudos konferencijoje jis
kalbėjo apie Lietuvos lenkų reikalus ir aiškino, kaip jie Lietuvoje
diskriminuojami, kalbėjo, kad jei jo partija laimės rinkimus,
neleis, kad lenkai Lietuvoje būtų skriaudžiami“, - BNS sakė
I.Gasperavičiūtė.
„Susitikime atkreipėme dėmesį, kad keistai jaučiamės, kai
jis atvažiuoja pas Lenkijos lietuvius ir kalba apie Lietuvos lenkus, kad
tikėjomės, jog kalbėsime mūsų klausimais“, - kalbėjo Lenkijos
lietuvių bendruomenės pirmininkė.
I.Gasperavičiūtės teigimu, J.Kaczynskis taip pat nustebino
pareikšdamas, kad išpuoliai, kai buvo užteplioti lietuviški
užrašai Punsko valsčiuje, tebuvęs „nereikšmingas incidentas, kai
užtepliojo gal vienas žmogus dažus nusipirkęs“.
Lenkijos lietuviai, anot jos, atkreipė dėmesį, kad
nacionalistinių išpuolių sulaukė ir kitos Lenkijos tautinės
mažumos.
„Jo kalbėjimas apie Lietuvos lenkus atvažiavus į Punską
liudija, kad mes, Lenkijos lietuviai, tapome įkaitais Lietuvos ir
Lenkijos santykių. J.Kaczynskis pats išsakė mintį, kad tautinės
mažumos teisės iš dalies priklausys, kaip bus paisoma lenkų
tautinės mažumos teisių Lietuvoje“, - sakė I.Gasperavičiūtė.
Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė sakė esanti
nustebusi Lenkijoje vyraujančio įsitikinimo, kad Lietuvos lenkai yra
diskriminuojami, nors Varšuvos kritikuojamas naujasis Švietimo
įstatymas yra visiškai analogiškas Lenkijos įstatymui.
„Visi Lenkijoje įsivaizduoja, kad Lietuvoje lenkai
diskriminuojami, ir taškas. Tai kaip tikėjimo dogma, nereikalingi
jokie argumentai. Jie įsivaizduoja, kad Švietimo įstatymas
Lietuvoje yra baisus, nors jis yra lygiai toks pat, kaip ir Lenkijos.
Bet kalba, kad Lietuvoje yra baisi diskriminacija. O tai, kad per
pastarąjį dešimtmetį Lenkijoje uždaryta pusė lietuviškų
mokyklų, tai nieko tokio...“, - sakė I.Gasperavičiūtė.
Per pastaruosius dešimt metų buvo uždaryta pusė lietuviškų
mokyklų. Krasnagrūdos ir Krasnavo mokyklose panaikintos lietuviškos
klasės, uždarytos Agradnykų, Klevų, Ramoniškių, Vaitakiemio
mokyklos, rengiamasi uždaryti Pristavonių ir Vidugirių mokyklas.
Lenkijos lietuvių moksleiviams taip pat labai trūksta vadovėlių
lietuvių kalba, nerimą kelia ir perėjimas prie elektroninių
vadovėlių.
Lenkijoje parlamento rinkimai vyks spalio 9 dieną.
Ambasados duomenimis, šiaurės rytų Lenkijoje gyvena apie 15
tūkst. lietuvių kilmės žmonių.