Audra vandens stiklinėje

Šie dokumentai kai kam pasirodė ydingi, neskatinantys mėsinės gyvulininkystės plėtros, o tik sudarantys sąlygas apsukruoliams, apsimetusiems ūkininkais, lengvai pasiglemžti ES paramos lėšų. Esą jie laikys jokios priežiūros nereikalaujančius galvijus, kad tik patenkintų sąlygas siekti tiesioginių išmokų. Tokiems veikėjams kažkas sugalvojo pavadinimą – „sofos ūkininkai“, o jų veiklą įvardijo naujuoju verslu.

Panašaus turinio publikacijos internete ir žiniasklaidoje kelia abejonių, ar tik su šių dokumentų pasirodymu nėra susijusios kai kurios suinteresuotos veikėjų grupės.

Mėsinės galvijininkystės plėtros programa birželio 13 d. pristatyta žemdirbių organizacijų atstovams Žemės ūkio rūmų posėdyje. Ją parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos užsakymu. Pasinaudojant Europos Komisijos suteikta galimybe paremti ekonominius sunkumus patiriantį gyvulininkystės sektorių buvo parengta ir su EK suderinta speciali paramos schema.

Joje numatyta bendra paramos suma už mėsinius galvijus – 29,5 mln. Lt (arba 2,5 proc. nuo bendro metams tiesioginėms išmokoms skirto finansinio biudžeto), o 2012 m. ir 2013 m. – kasmet po 41,3 mln. Lt.

Pagal paramos schemą parengtos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisyklės. Taisyklių tikslas – reglamentuoti tiesioginių išmokų skyrimo tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis būtų palaikomos mėsinių galvijų ir mėsinių avių augintojų pajamos.

Tik nieko neišmanantys apie gyvulininkystę gali galvoti, kad pievose po atviru dangumi laikys galvijus, nereikalaujančius jokios priežiūros. Deja, tokių galvijų nėra. Žiemą, kai atsiranda stora sniego danga, papildomai šeriami net laukiniai gyvūnai (briedžiai, elniai, stirnos, šernai). Taigi ir nereikliems gyvuliams teks paruošti pašaro.

„Visai neatmetu galimybės, kad gali atsirasti ir kitaip manančiųjų, nes būta nemažai gyvulių nepriežiūros atvejų. Bet tai Lietuvos ūkininkams nebūdingas reiškinys. Jokiu būdu negalima orientuotis į tai, kad gyvulys pats užaugs, be jokios priežiūros. Ir vis dėlto, jeigu atsirastų apsimetėlių gyvulių augintojų, jie susidurs su griežtais gyvūnų gerovės ir kitais reikalavimais. Jų nepaisantiesiems niekas neskirs ir išmokų“, - „ŪP“ sakė Žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Be to, norintieji taip lengvai susižerti paramos išmokas turėtų pagalvoti, jog vienaip ar kitaip privalės įsigyti labai brangiai kainuojančių mėsinių galvijų jauniklių, aptverti jų ganyklą. Visa tai suskaičiavus ir dar pridėjus pašarų gamybos bei kitas išlaidas susidaro nemaža suma, būtina investuoti į šį verslą. O išmokos už vieną galviją nėra tokios didelės kaip norėtųsi - nuo 217 Lt iki 278 Lt.

Išmokos dydis priklauso nuo galvijų skaičiaus. Didžiausia išmoka (278 Lt) skiriama, kai laikoma iki penkių galvijų. Taip diferencijuotos išmokos orientuotos į pradedančiuosius mėsinių gyvulių augintojus, siekiant juos paskatinti aktyviau užsiimti šia veikla.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika skeptiškai žiūri į siekimą plėtoti mėsinę gyvulininkystę skiriant tokias menkas išmokas už galvijus. Jo teigimu, gyvulį užauginti kainuoja apie 2 tūkst. Lt, o didžiausia išmoka nesiekia net 300 litų.

„Mėsinė gyvulininkystė – nuostolinga ūkio šaka. Jautienos trūksta visai Europai. Lietuvoje per 10 metų galvijų sumažėjo apie 60 proc. Mūsų žemės ūkio ministerija, perdirbėjų prašymu, griebiasi šiaudo, kad priverstų žmones auginti gyvulius. Jeigu turi žalienų, tai privalai auginti galvijų. Nepaisant, kad tam reikalinga infrastruktūra, žemės ūkio technika, milijoninės investicijos. Ta europinė išmoka už hektarą nieko verta ir dar nežinia iki kurio laiko ji bus skiriama. Žemės ūkio ministro įsakymas skirti tiesiogines išmokas už mėsinius galvijus niekuo nepagrįstas ir juo nebus pasiekta pageidaujamų rezultatų“, - įsitikinęs V.Jonika.

Tačiau V.Jonika pripažįsta, kad žemės ūkio ministro įsakymas yra palankus jo vadovaujamam kooperatyvui ir kitiems stambiems ūkiams, auginantiems daug mėsinių galvijų. Bet norintiesiems užsiimti mėsinių galvijų auginimu jis naudos neduos ir mėsinės gyvulininkystės plėtros nepaskatins.

Kai kurie žemės savininkai bėdoja, kad nuo šių metų jie negaus tiesioginių išmokų už ganyklas ir pievas, kaip būta iki šiol, jeigu nelaikys galvijų. V.Jonikos nuomone, tiesiogines išmokas naudingiau sieti su plotu negu su gamyba. „Jeigu išmoka „pririšta“ prie hektaro ir plotas atitinka gerą agrarinę būklę, tai ūkininko reikalas auginti gyvulius ar ne.

Tarkime, jaunasis ūkininkas turi 10 ha žemės, kurią jis įgijo kaip tėvų ar senelių palikimą. Neturėdamas lėšų ūkininkavimui pradėti išvyko porai metų padirbėti į užsienį. Bet sužino, kad jam nutrauktos tiesioginės išmokos. Tad jis nori nenori bus priverstas parduoti tą žemę kokiam užsieniečiui ir vėl išvykti į užsienį,“ – mąsto V.Jonika.

Tačiau, pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, kompensacinės išmokos ūkininkams, nelaikantiems gyvulių, už deklaruotas pievas nuo šių metų nebus mokamos tik už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. „Tuo tarpu kitas su plotu susijusias išmokas, tarp jų ir tiesiogines, galima gauti, tik, aišku, privaloma atitikti teisės aktuose keliamus reikalavimus bei tinkamumo kriterijus“, – „ŪP“ aiškino A.Mileikaitė.

Reikalavimai ir kriterijai kiekvienai priemonei išsamiai aprašyti NMA interneto tinklalapyje. Prie pagrindinių reikalavimų išmokoms už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus priskiriami šie: ganyklos arba pievos turi būti naudojamos gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpjūčio 1 d. arba sudėti į kūgius (išskyrus susmulkintą); ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, sustabarėjusių, sėklas subrandinusių piktžolių; žolė negali būti deginama.

Išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ mokėjimo tvarka skiriasi juridiniams ir fiziniams asmenims, paramos gavėjams. „Juridiniams asmenims, turintiems pievų ir ganyklų, parama bus mokama tuomet, jei iš deklaruotų pievų ar ganyklų gamins pašarus arba turės bent 0,2 SG/ha (sutartinis gyvulys) pievų ir ganyklų. Ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, deklaravusiems pievas ar ganyklas, sutartinių gyvulių vidurkis per kalendorinius metus bus skaičiuojamas pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius 2010 m. duomenis,“ – skelbia NMA savo internetiniame puslapyje.

Žemės ūkio ministerijos sprendimas skirti 30 mln. Lt mėsinės gyvulininkystės sektoriui papildomai remti neturėtų kelti rimtų abejonių. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos administracijos direktorius Darius Dzekčiorius pripažįsta, kad naujai besikuriantiems mėsinės gyvulininkystės ūkiams papildomos išmokos – menka, tačiau reikalinga parama – jos gali pastiprinti jau esamus ūkius ir paspartinti jų plėtrą, bet naujokams dar reikėtų papildomų priemonių. „Besikuriantiems ūkiams reikėtų sudaryti lengvatines kreditavimo sąlygas, teikti valstybės garantijas, kurios leistų įsigyti veislinių mėsinių gyvulių“, – sako D.Dzekčiorius.

Na, o tiems, kurie bando klijuoti kažkokių grupių suinteresuotumo etiketes prie ŽŪM sprendimo papildomai remti mėsinės gyvulininkystės sektorių, reikėtų pasakyti, kad šiuo sprendimu suinteresuoti visi gyvulių augintojai. Plėtojant mėsinę gyvulininkystę parduotuvėse atsiras daugiau ir pigesnės jautienos produktų.