Anot naujienų agentūros APA, taip Austrijos prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje po susitikimo su Suomijos prezidente Tarja Halonen.
„Mes pasimokėme vieni iš kitų“, - apie M.Golovatovo atvejį kalbėjo Austrijos prezidentas.
Pasak jo, Austrijos teisėsauga pagal galiojančius įstatymus neturėjo kito pasirinkimo, tik paleisti M.Golovatovą. Kita vertus, Austrija suprato, koks šis klausimas jautrus Lietuvai, pridūrė prezidentas.
Rusijos pilietis M.Golovatovas liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet praėjus mažiau nei parai buvo paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas. Austrija tvirtina, kad M.Golovatovas paleistas, nes Lietuvos prokurorai laiku nepateikė duomenų.
Per sovietų dalinių šturmą 1991 metų sausio 13-osios naktį žuvo 14 žmonių, per tūkstantį buvo sužeista.
Darbo grupė nesutaria, kaip vertinti veiksmus
Austrijos ir Lietuvos darbo grupė, tirianti M.Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, antrojo susitikimo metu kol kas nerado bendro situacijos vertinimo. Siekiant, kad šis incidentas būtų išnagrinėtas kuo greičiau, teisingumo ministras siūlys darbo grupei pasitelkti trečią koordinuojančią šalį.
„Galiu konstatuoti, kad nors dialogas vyksta gan konstruktyviai, tarp šalių vis dar nėra sutarimo kaip teisiškai vertinti Austrijos veiksmus šio konkretaus incidento atveju. Tai padaryti būtina kuo greičiau, kad galėtume rasti vienodus vardiklius nusikaltimų vertinimui visoje ES ir neleistume laisvai bendroje erdvėje judėti nusikaltėliams, kurie bėga nuo atsakomybės“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Ministras ketina pirmadienį Vyriausybei pristatyti šią situaciją ir pasiūlyti Lietuvai paprašyti darbo grupėje dalyvaujantiems ES institucijų atstovams imtis aktyvesnio, koordinuojančio vaidmens. Šiuo metu jie dalyvauja tik stebėtojo statusu. Kartu ministras siūlys diskusiją dėl priemonių, kurių galima imtis ir nelaukiant teisininkų išvadų, perkelti į ES politinį lygmenį.
Viena jų - apsvarstyti galimybę atsisakyti ES teisėje įtvirtintos išlygos netaikyti Europos arešto orderio procedūros nusikaltimams, padarytiems iki 2002 m. rugpjūčio 7 d. Tokiam siūlymui darbo grupėje dalyvaujantys austrai vakar neprieštaravo. Tai įvertinti rekomenduoti visoms ES valstybėms narėms, kurios yra priėmusios šią išlygą, ES Tarybos Pirmininkui prieš keletą dienų adresuotame laiške pasiūlė ir Europos Komisarė Viviane Reding.
Aptariant kitus konkrečius klausimus ekspertų darbo grupėje, kol kas taip ir liko neaišku, kas ir kuo remiantis priėmė sprendimus neperduoti Lietuvai M.Golovatovo. Taip pat austrai iki galo neatsakė ko pritrūko mūsų šalies pateiktoje informacijoje dėl M. Golovatovui pareikštų įtarimų. Nurodyta, kad jiems kyla abejonių, ar mūsų Baudžiamajame kodekse įtvirtinta veika (100 str. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), kurios padarymu įtariamas M. Golovatovas, atitinka Romos statuto nuostatas ir tai bus papildomai aiškinamasi.
Dėl kitų likusių neaiškių klausimų po šio susitikimo sutarta sudaryti konkrečius sąrašus, kokie aspektai turi būti išgryninti ir atsakyti. Tai bus daroma abipusiai aktyviai bendradarbiaujant elektroninio ryšio priemonėmis, rengiant papildomus susitikimus.
Abiejų šalių ekspertų darbo grupė sudaryta iš kiekvienos šalies Generalinės Prokuratūros bei Teisingumo ministerijų, taip pat Europos Komisijos bei Europos Tarybos atstovų. Jai pavesta ištirti tik faktines aplinkybes, palyginti šį įvykį su įprasta austrų institucijų darbo praktika, gauti atsakymus apie tokio sprendimo priėmimo eigą. Darbo grupės surinkta informacija bus atrama Lietuvos tolimesniems politiniams ir teisiniams sprendimams dėl šios situacijos.