„Nuo 2014 m. šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra mažesnės nei ES-27 vidurkis, kiekvienais metais mažintų atotrūkį tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio vidutiniškai 60 proc. per metus. Tuo tarpu šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra didesnės nei ES-27 vidurkis, 2014-2020 metais kasmet mažintų atotrūkį tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio vidutiniškai 60 proc.“, - aiškino skaičiuoklę pristatęs LAEI atstovas Artiomas Volkovas.
Tokiu atveju Lietuvos tiesioginės išmokos 1 ha žemės ūkio naudmenų 2014 m. siektų 180 eurų, 2015 m. - 193, 2016 m. - 206, 2017 m. -18, 2018 m. - 231, 2019 m. - 243, 2020 m. - 256 EUR/ha.
Pagal šį skaičiavimą labiausiai TI sumažėtų Maltai (nuo 567 EUR/ha 2014 m. iki 311 EUR/ha 2020 m., skirtumas - 256 EUR/ha), Nyderlandams (nuo 400 EUR/ha 2014 m. iki 287 EUR/ha 2020 m., skirtumas - 113 EUR/ha), Belgijai (nuo 384 EUR/ha 2014 m. iki 285 EUR/ha - 2020 m., skirtumas - 99 EUR/ha).
Pagal šį Lietuvos pateiktą TI skaičiavimo variantą Latvijoje išmokos išaugtų nuo 146 EUR/ha 2014 m. iki 251 EUR/ha 2020 m., Estijoje - nuo 161 iki 253 EUR/ha.
Lietuvos pozicijos dėl TI paskirstymo tarp šalių narių 2014-2020 m. variantas, apsvarsčius jį su socialiniais partneriais, bus pateiktas kitoms šalims narėms bendrai pozicijai formuoti.
Ministras Kazys Starkevičius pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl vieno svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos klausimų - tiesioginių išmokų - nesikeičia: tiesioginės išmokos visose ES šalyse narėse turi būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas pagal objektyvius kriterijus, užtikrinančius konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje.
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pažymėjo, kad ir Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos (EK), Tarybos) dokumentuose, ir neformaliuose šalių susitikimuose yra įtvirtinta nuostata, jog išmokos turi būti skaičiuojamos atsisakant istorinių referencinių laikotarpių ir einant jų suvienodinimo link.
„Šalims narėms pradėjus diskutuoti apie TI mokėjimo kriterijus, Europos Komisija įsitikino, jog visos šalys siekia tik sau naudingų kriterijų, nebelieka objektyvumo principo, todėl visiškai jų atsisakė. EK priėmė politinį sprendimą, kad valstybės narės, kurių TI mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio, per 2014-2020 m. laikotarpį tą atotrūkį galėtų sumažinti 30 procentų. EK tikėjosi, kad toks sprendimas bus priimtinas daugeliui valstybių. Tačiau mums toks EK pasiūlymas nėra priimtinas. Mūsų tikslas nesikeičia - siekiame visiško TI suvienodinimo 2020 m. be jokių pereinamųjų laikotarpių“, - pažymėjo viceministras.