Kaimo plėtros projektai – pirmumo eilėse

Daugiau paramos lėšų, nei yra numatyta skirti, šiemet prašoma pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos pirmosios krypties priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas”, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”, „Miškų ekonominės vertės didinimas” ir „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka”.

Didžiausia konkurencija dėl paramos lėšų susiklostė KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” antrojoje veiklos srityje, skirtoje žemės ūkio produktų gamybai ir žemės ūkio paslaugų teikimui remti. Šiai veiklos sričiai įgyvendinti šiemet skirta 148,6 mln. litų paramos lėšų.

Tuo tarpu paraiškose ūkininkai prašė beveik 363,5 mln. litų. Todėl visi pagal šią veiklos sritį surinkti projektai buvo vertinami pagal devynis nustatytus pirmumo kriterijus.

Pirmenybė teikiama pareiškėjams, negavusiems ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Daugiau galimybių gauti paramą turi pareiškėjai, kurių valdos dydis siekia iki 150 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) arba ūkyje laikoma iki 75 sąlyginių galvijų vienetų (SGV). Trečiasis pirmumo kriterijus – pareiškėjo amžius iki 40 metų, o ketvirtasis – projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo.

Prioritetu taip pat laikoma ūkyje diegiamos inovacijos, ne mažesnė nei 1 metų narystė kooperatyve, modernizuojamos asmenų, turinčių „žaliąjį diplomą”, valdos ir (arba) asmuo, grįžęs iš emigracijos. Devintasis pirmumo kriterijus – projektai, kurių turto grąža yra didesnė.

Šiemet paramos gavėju pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas” patvirtintas Kėpių kaime (Utenos r.) ūkininkaujantis Tadas Vaškelis. Jis valdo maždaug 150 ha žemės ir augina apie 180 galvijų.

ES paramos ūkininkas kreipėsi norėdamas modernizuoti ūkį.

Pagal parengtą projektą T.Vaškelis planuoja įsigyti įrangą mėšlui tvarkyti, pašarams ruošti, taip pat žemės apdirbimo technikos.

Paramos gavėju ūkininkas buvo patvirtintas, nes atitiko kelis pirmumo paramai gauti kriterijus: T.Vaškelio valdos dydis siekia iki 150 ha ŽŪN, jam – 30 metų, ūkyje jis planuoja diegti inovacijas, taip pat yra kooperatyvo narys.

Naujai technikai pirkti T.Vaškelis ketina išleisti apie 400 tūkst. litų. ES paramos lėšomis turėtų būti kompensuota 60 proc. tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų. T.Vaškelis džiaugiasi tapęs paramos gavėju. Jo teigimu, ES teikiama parama žemės ūkiui yra labai vertinga.

KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” pirmajai veiklos sričiai „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara” įgyvendinti šiemet numatyta skirti 127 mln. litų. Tačiau dviejų paraiškų rinkimo etapų metu surinktose paraiškose perdirbėjai paprašė gerokai daugiau paramos lėšų – beveik 189 mln. litų, todėl visi projektai buvo vertinami pagal šios KPP priemonės veiklos sričiai nustatytus šešis pirmumo kriterijus.

Pirmas pagal svarbą pirmumo kriterijus taikomas tiems pareiškėjams, kurie dar nėra gavę ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Antrasis pagal svarbą pirmumo kriterijus numatytas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, trečias – labai mažoms įmonėms. Jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, šis projektas taip pat turės pranašumą. Penktuoju pirmumo kriterijumi vertinamos ūkyje diegiamos inovacijos.

Paskutinis, šeštasis, kriterijus palankus projektams, kurių turto grąža yra didesnė.

Visoje Lietuvoje žinoma įmonė Mažeikių mėsinė du kartus kreipėsi ES paramos, teikiamos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” pirmąją veiklos sritį.

Pirmą kartą paraišką paramai gauti įmonė pateikė prieš ketverius metus.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Remigijaus Petraičio, tada Mažeikių mėsinė norėjo padidinti gamybinius pajėgumus ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

Patvirtinta paramos gavėja bendrovė įsigijo nemažai naujų technologinių įrenginių. Tarp jų – šiuolaikiškas, kompiuteriu valdomas mėsos rūkymo kameras, šaldymo įrangą, automatizuotas vakuumines įpakavimo linijas. Įgyvendinto projekto vertė siekė 7 mln. 500 tūkst. litų. ES kompensavo beveik 1 mln. 900 tūkst. litų.

Antrą kartą Europos Sąjunsos paramos pagal šią KPP priemonę Mažeikių mėsinė kreipėsi praėjusiais metais.

Šį kartą projektą parengusi įmonė, R.Petraičio teigimu, stengėsi išspręsti kitas problemas. „Kadangi veiklos našumą jau buvome padidinę, norėjome užpildyti mažas technologinio proceso spragas”, – aiškina jis.

Patvirtinta paramos gavėja įmonė įsigijo trūkstamos įrangos ir modernių transporto priemonių produkcijai vežti.

Šie pirkiniai Mažeikių mėsinei atsiėjo beveik 2 mln. litų. 50 proc. šios sumos padengta ES paramos lėšomis.

KPP priemonei „Miškų ekonominės vertės didinimas” įgyvendinti skirta apie 24,7 mln. litų. Pateiktose 118 paraiškų prašoma 30,5 mln. litų.

Šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyti 6 pirmumo kriterijai. Didesnę tikimybę gauti paramą turi ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai negavę miškininkai, taip pat tie, kurių projektuose numatomos investicijos jaunuolynams ugdyti. Pirmenybė taip pat teikiama fiziniams asmenims, investuojantiems į didesnes nei 5 ha nuosavybės teise valdomas savo miško valdas. Pagal ketvirtąjį pirmumo kriterijų, didesnes galimybes gauti paramą turi Miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo nariai.

Privalumas ir projekte numatytos diegti inovacijos, ir tai, kad projektui įgyvendinti prašoma mažesnės paramos sumos.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka” buvo renkamos nuo sausio 31 d. iki kovo 25 d.

Šiai veiklos sričiai įgyvendinti 2011 metais skirta 81,4 mln. litų. Iš viso šiemet surinktos 152 paraiškos.

Jose prašomos paramos suma daugiau nei dvigubai viršijo šiemet skirtą paramos sumą ir siekė 158 mln. litų, todėl vandentvarkos projektai taip pat buvo vertinami pagal pirmumo kriterijus. Pagal juos pirmenybė teikiama projektams, įgyvendinamiems aplinkosaugos požiūriu jautriose karstinio regiono ir Nemuno deltos teritorijose.

Taip pat pareiškėjams, dar niekada negavusiems Bendrijos paramos pagal šią veiklos sritį, ir tiems, kurie numato vykdyti mažesnės likutinės statinio vertės (procentais) melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektus.

Atlikus paraiškų administracinės atitikties vertinimą buvo sudarytos paraiškų prioritetinės eilės pagal minėtose KPP priemonėse numatytus pirmumo kriterijus. Nors skirtingų priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatyti skirtingi pirmumo kriterijai, projektų reitingavimo principas visur tas pats.

Projektų vieta prioritetinėje eilėje priklauso nuo to, kokio svarbumo ir kiek kriterijų jie atitinka. Deja, esant aršiai projektų konkurencijai, kai kurios paraiškos liko už brūkšnio, nes joms neužteko paramos lėšų.

Tiesa, šiuo metu paskelbtos prioritetinės paraiškų eilės nėra galutinės ir gali keistis, jeigu jose nurodytų pareiškėjų paraiškos paramai gauti bus atmestos ar išregistruotos.

Taigi visos paraiškos įvertintos remiantis griežtai apibrėžtais kriterijais, taip užtikrinant ir skaidrų paramos administravimą. Be to, parama bus skirta tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga – pavyzdžiui, vienas taikomų prioritetinių kriterijų yra dar nė karto parama nepasinaudoję asmenys.

„Per pastaruosius metus, lengvindami ir paprastindami paramos teikimo sąlygas, daug dėmesio skyrėme ir skaidriam paramos administravimo mechanizmui diegti.

Iniciatyva sulaukė atgarsio – Lietuva finansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje iš sąrašo galo šoktelėjo į ketvirtąją vietą“, – teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pasak žemės ūkio ministro, tokia aukšta vieta dar kartą įrodo, kad abejonių dėl paramos skirstymo mechanizmo neturėtų kilti.

Šiemet pateiktų paraiškų prioritetinės eilės sąrašai skelbiami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) interneto svetainėje www.nma.lt pagal šias KKP krypties priemones:

Žemės ūkio valdų modernizavimas.

Miškų ekonominės vertės didinimas.

Veiklos sritį Žemės ūkio vandentvarka.

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (I šaukimas).

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (II šaukimas).

(Užs. Nr.11K494-14)