Tai rodo apklausa, skelbiama naujoje Estijos bendradarbiavimo
asamblėjos tyrimo apie trijų Baltijos šalių vystymąsi
ataskaitoje.
Tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų
nurodė, kad pokyčiai per 21 metus jų nedžiugina.
Dar didesnė pokyčiais nepatenkintųjų dalis yra Latvijoje. Čia
teigiamai juos įvertino 23 proc., neigiamai - 63 proc. apklausos
dalyvių.
Iš trijų Baltijos šalių tik Estijoje pasikeitimais patenkintų
apklaustųjų buvo daugiau (50 proc.) nei nepatenkintų (23
procentai).
Lietuvos gyventojai dažniausiai neigiamai įvertino pokyčius
tokiose srityse kaip nedarbo ir socialinės nelygybės mažinimas
(atitinkamai 85 ir 63 proc.), žmonių gebėjimas susitvarkyti
finansiškai keliant materialinę gerovę (61 proc.), kova su
korupcija (78 proc.), socialinio saugumo užtikrinimas (54 proc.) ir
gimstamumo didinimas (50 procentų).
Mažiau nei pusė apklaustųjų išsakė nepasitenkinimą
pasikeitimas tokiose srityse kaip pilietinės visuomenės stiprinimas
ir sveikatos apsaugos paslaugų užtikrinimas (po 49 proc.),
demokratijos plėtra (42 proc.), nusikalstamumo pažabojimas (40
proc.) bei mažumų integracija, visuomenės vienijimas (30
procentų).
Maždaug po ketvirtadalį Lietuvos gyventojų nurodė dabartinę
savo šeimos finansinę situaciją ir galimybę patenkinti kasdienius
poreikius vertinantys kaip gerą ir blogą - atitinkamai po 24 ir 28
proc., o likusieji 48 proc. šią situaciją pavadino „palyginus
patenkinama“.
46 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, jog prieš 20 metų jų
šeimos finansinė situacija buvo geresnė nei šiemet, 16 proc. - kad
anksčiau ji buvusi prastesnė, 11 proc. - kad buvo tokia pat. Tuo
metu po penkerių metų šeimos finansus pataisyti nurodė
besitikintys 34 proc. Lietuvos atstovų, jų dar prastesnių nei šiuo
metu sakė besitikintys 17 proc., o tokių pat - 26 proc. apklausos
dalyvių.
Paklausti, ar norėtų, kad jų vaikų ateitis būtų susieta su
Lietuva, teigiamai atsakė pusė lietuvių (49 proc.) ir šalies
tautinių mažumų atstovų (46 proc.), neigiamai - atitinkamai 14 ir
17 proc., o atsakymą „sunku pasakyti“ pasirinko po 37 proc. abiejų
grupių atstovų. Latvijoje šie skaičiai buvo panašūs kaip ir
Lietuvoje, o su Estija savo vaikų likimą norėtų susieti kiek
didesnė dalis - 66 proc. - estų ir 50 proc. šios šalies tautinių
mažumų atstovų.
Estijos bendradarbiavimo asamblėjos užsakytą apklausą 2011
metų balandį atliko rinkos tyrimų ir konsultavimo kompanija „TNS
Emor“.
Trijose šalyse buvo apklausta po 1 tūkst. gyventojų nuo 15 iki
74 metų amžiaus.