Tokį vertinimą pateikė Vytauto Didžiojo universiteto
profesorius Egdūnas Račius, BNS komentuodamas neseniai paviešinto
JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentus apie Lietuvos vadovavimo
Provincijos atkūrimo grupei Afganistane pradžią.
„Iš paviešintų dokumentų matyti, kad Lietuvos aukščiausi
politikai (bent kai kurie iš jų) tikrai mąstė blaiviai ir
nepuolė strimgalviais prisiimti įsipareigojimų. Deja, tie patys
dokumentai taip pat liudija neregėto masto spaudimą iš JAV pusės,
kuris vainikavosi Lietuvos politikų kapituliavimu prieš šią
galybę“, - sakė islamo šalių ekspertas.
WikiLeaks paskelbtame 2005 metų sausio 18 dieną sukurtame
dokumente rašoma, jog tuometinis JAV ambasadorius Vilniuje Stephenas
Mullas dėl Lietuvos vadovavimo PAG susitikinėjo su
aukščiausiais šalies vadovais - prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru
Algirdu Brazausku ir Seimo pirmininku Artūru Paulausku - ir
pabrėžė, jog Amerikos valdžia padės Lietuvas siekti tarptautinės
paramos.
„Politinė valia vykdyti šią misiją yra stipri, tačiau šiam
mažam sąjungininkui reikės mūsų pagalbos. Lietuva žiūrės, kad
JAV laikytųsi savo pažadų paremti“, - rašoma dokumente.
E.Račiaus nuomone, nors pradžioje JAV solidžiai rėmė Lietuvos
karių buvimą Goro provincijoje, tačiau duotų pažadų iki galo
neištesėjo.
„Tačiau ši parama apsiribojo rūpinimusi karių gebūviu ir
saugumu, o vietiniams gyventojams paramos praktiškai nebuvo
skiriama. Tik trečiaisiais PAG egzistavimo metais Lietuvos
diplomatų pastangų dėka pradėjo atsirasti šiek tiek lėšų
provincijos atkūrimui. Deja, bendros sumos liko labai menkos, todėl
apie kokį nors realų fundamentalų ir visa apimantį atkūrimą
kalbėti negalima“, - sakė jis.
JAV ambasados Vilniuje dokumente rašoma, kad didžiausią
susirūpinimą Lietuvai svarstant šį klausimą kėlė išteklių ir
patirties stoka.
„Ministras pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė
pritars tik tokiam planui dėl PAG, kuris nereikalaus papildomų
asignavimų iš biudžeto. (...) Esant leidimams ir asignavimams
išlaikyti tik 70 žmonių Afganistane Lietuvos Vyriausybei reikėjo
užtikrinimų, kad ji galės sėkmingai įgyvendinti PAG tikslus“, -
rašė amerikiečių diplomatai.
Dokumente teigiama, jog S.Mullas pabrėžė vadovavimas PAG bus
naudingas ir politiškai, ir kariniu požiūriu - pagreitins Lietuvos
kariuomenės transformaciją, o šalis įgaus svarbos NATO ir Europos
Sąjungoje.
„Jis (ambasadorius) ragino Lietuvos Vyriausybę pranešti NATO
apie (preliminarius) Lietuvos siekius vadovauti PAG. Sausio 18-osios
vakarą aukšto rango KAM pareigūnas krašto apsaugos ministro
Gedimino Kirkilo vardu pranešė ambasadoriui apie Lietuvos
Vyriausybės sprendimą vadovauti PAG“, - rašė ambasada.
A.Paulauskas, anot dokumento, ambasadoriui tuomet sakė, kad
Valstybės gynimo taryba pradžioje turėjo nuogąstavimų dėl
Lietuvos vadovavimo PAG, tačiau išsklaidė supratimas, kad „PAG bus
atsakinga už saugumą ir turės vaidmenį politiniame koordinavime,
užuot nuo nulio stačiusi sunaikintą regiono ekonomiką“.
Pasak diplomatinio pranešimo, Lietuvos kariškiai savo ruožtu
išsakė susirūpinimą, jog Lietuvai imantis šios misijos reikės
partnerio, galinčio užtikrinti strateginį transportavimą oru.
„Premjeras Barzauskas pabrėžė ir kitą dalyką - šio
įsipareigojimo trukmės klausimą. Jis sakė ambasadoriui, kad
Lietuvai reikės daugiau aiškumo, kiek ilgai PAG misija gali
tęstis“, - rašė JAV diplomatai ir pridūrė, jog kolegos Lietuvos
URM pabrėžė, kad PAG projektas yra iššūkis ir viešajai
diplomatijai norint įveikti nemalonius Lietuvos žmonių prisiminimus
apie priverstinę lietuvių tarnybą Afganistane sovietmečiu.
Tuo tarpu E.Račius pabrėžė, kad, nepaisant blaivaus mąstymo,
Lietuvos politikai pernelyg pasitikėjo JAV pareigūnų patikinimais,
kad Amerika patenkins visus Lietuvos pageidavimus, susijusius su PAG
steigimu ir valdymu.
„Kaip vėliau pasirodė, JAV, nors daug ką išpildė, pilno
paketo taip ir nepristatė. Tad netrukus (ypač nuo 2007 metų, kai
JAV permetė savo dėmesį į Iraką) Lietuvai teko kapanotis
praktiškai vienai“, - dokumente aprašytas derybas dėl vadovavimo
PAG įvertino E.Račius.
Kiek vėliau, 2005 metų sausio 28 dieną, sukurtame dokumente
rašoma, jog iš pradžių buvo linkstama prie to, kad Lietuvos kariai
vadovautų ne Goro, o pasienyje su Turkmėnija esančios, ne tokios
atsilikusios Badghis provincijos atkūrimo grupei. Tačiau politologas
pažymi, kad nežinia, ar toks scenarijus Lietuvai būtų buvęs
palankesnis, nes dabar ši provincija, kurios atstatymu rūpinasi
ispanai, yra pavojingesnė.
„Viena vertus, Badghis provincija nėra tokia atsilikusi
(ypač infrastruktūros prasme) kaip Goras, be to, išties
strategiškai patogesnėje vietoje. Kita vertus, Badghis nėra tokia
rami kaip Goras, tad tikėtina, kad Lietuvos kariams būtų tekę
dalyvauti koviniuose veiksmuose, kurių metų būtų galėję
nukentėti ar net žūti. tad vienareikšmiškai teigti, kad Badghis
variantas būtų buvęs geresnis, negalima“, - teigė E.Račius.
JAV ambasados Vilniuje dokumente teigiama, kad Lietuvos Užsienio
reikalų ministerija „pabrėžė, jog Lietuva savo politinį
sprendimą steigti PAG Afganistane grindė prielaida, kad ji bus
Badghis provincijoje“.
„Reaguodamas į pastarąjį NATO paraginimą įkurti PAG
didesnėje, atokesnėje, kalnuotoje Goro provincijoje, URM sekretorius
Dalius Čekuolis ambasadoriui S.Mullui sakė, jog Lietuvos Vyriausybė
turi didelių abejonių dėl vadovavimo misijai „tamsiojoje mėnulio
pusėje“. URM Saugumo politikos departamento direktorius Kęstutis
Jankauskas pažymėjo, kad Lietuva visiškai neatmetė tos galimybės,
bet turi iš naujo įvertinti situaciją“, - rašė JAV diplomatai.
Pasak WikiLeaks dokumento, K.Jankauskas sakė, jog PAG įkuriant
Čagčarane tikimasi gerokai didesnės JAV ir NATO paramos.
Tačiau E.Račiaus teigimu, vertėtų sakyti, kad Lietuva davė
preliminarų sutikimą, vildamasi, kad gaus Badghis provinciją, o
„ne katę maiše“. Tuo tarpu, JAV Lietuvos palankumą „pavertė
galutiniu sutikimu apsiimti vadovauti vienai iš naujų PAG, kaip
pasirodė, ne Badghis“.
„Sužinojus, kad paskirta Goro provincija, o ne geistoji Badghis,
pasitraukti, nesusigadinant santykių su JAV ir NATO, nebebuvo
galimybės, nes JAV jau buvo pažadėjusi pagalbą steigiant ir
išlaikant PAG, nesvarbu, kur ji būtų kuriama“, - sakė VDU
profesorius.
Lietuvos vadovaujama PAG Gore veikia nuo 2005 metų, šiuo metu
provincijos sostinėje Čagčarane įsikūrusioje bazėje tarnauja
apie 150 Lietuvos karių.