Pasak jo, pirmajame susitikime sutarta, kokie klausmai bus bendros
ekspertų grupės darbo objektas.
„Šiandien pagrindinis dėmesys buvo skiriamas lietuvių kalbos ir
literatūros egzamino aptarimui. Sutarėme, kad detalizuosime -
Egzaminų centras su tautinių mažumų mokyklų vadovais - tam tikrus
dalykus iki rugsėjo 19 dienos susitikimo Varšuvoje. Varšuvoje
pratęsime diskusijas dėl mokyklų tinklo, aprūpinimo vadovėliais,
tautinių mažumų mokyklų finansavimo Lenkijoje ir Lietuvoje“, -
sakė viceministras.
V.Bacio teigimu, Lenkijos atstovai kėlė klausimą, ar dėl
suvienodinto valstybinės kalbos egzamino lietuvių ir tautinių
mažumų mokyklų moksleiviams nebus pažeistos lygios galimybės.
„Lietuvos pusė pabandė atsakyti, argumentuoti. Sutarėme, kad
dar labiau detalizuosime tuos dalykus Varšuvoje. Susitikime dalyvavo
ir Lietuvos lenkų bei Lenkijos lietuvių tautinių mažumų
atstovai“, - teigė jis.
Lietuvos ekspertų delegacijai vadovaujantis V.Bacys pažymėjo, kad „Lietuva yra nusiteikusi pakankamai dalykai ir greitai atsakyti į tuos klausimus ir baigti darbą“, tačiau pridūrė, jog
bedradarbiavimas tarp dviejų šalių švietimo reikalus
prižiūrinčių ministerijų tęsis toliau, nes tai yra nuolatinis
procesas.
Premjeras A.Kubilius yra sakęs, kad ekspertai turėtų padėti
Lenkijos valdžiai objektyviau įvertinti tautinių mažumų švietimo
Lietuvoje padėtį ir pakeisti dabartinę kritišką nuomonę, kurią,
premjero vertinimu, formuoja lenkiškų partijų Lietuvoje komentarai.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai
vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas
Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos
padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys
lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės
geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.