Tačiau valdžios užmojai vis griežtinti ekologinių ūkių kontrolę sekasi pavydėtinai puikiai. Vien ko verti pastaraisiais metais kelis kartus keisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) ėmė skambinti pavojaus varpais – penktadienį į Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykusį išplėstinį valdybos posėdį ekologai pakvietė didelį būrį valdininkų, norėdami jiems išaiškinti aktualiausias problemas ir kartu surasti sprendimo variantus.
Nėra laukų be piktžolių
Į ŽŪR atvyko žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Saulius Silickas su dviem pavaldiniais, VšĮ „Ekoagros“ direktorė Ona Kazlienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, dalyvavo ir ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas bei vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.
Daugiausiai nagrinėti GAAB reikalavimų pakeitimai. Naujausi jų žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti šių metų birželio pradžioje, o vėliau dar kartą keisti rugpjūčio pabaigoje. Pagal sugriežtintus GAAB reikalavimus didelės sankcijos numatomos ūkiams, kurių pasėliuose randama daugiau kaip 10 proc. piktžolių.
„Mes nesakome, kad už piktžolėtus laukus nereikia bausti, tačiau ekologiniai ūkiai, kovodami su piktžolėmis, susiduria su daugybe problemų. Mes negalime naudoti herbicidų kaip chemizuoti ūkiai. Bene vienintelė priemonė – ekologinės akėčios. Tačiau jos ne visuomet efektyvios. Šią vasarą piktžolės aktyviai augo visą vegetacijos laiką, nes buvo pakankamai drėgmės.
Taigi dabar kiekviename ūkyje galima rasti laukų, kuriuose nesunku pritaikyti naujuosius GAAB pakeitimus ir bausti ūkininkus už piktžolėtumą“, - pristatydamas problemas kalbėjo LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis.
Ekologai valdžios vyrų klausė: kuo remiantis GAAB reikalavimuose buvo pasirinkta būtent 10 proc. piktžolėtumo riba? Kokiame ES dokumente pateikiama būtinybė į GAAB reikalavimus įtraukti laukų piktžolėtumą? Kodėl pasibaigus augalų vegetacijai NMA tikrintojai vykdo ekologinių ūkių patikras dėl GAAB reikalavimų?
Gali tekti grąžinti paramą
Radus GAAB reikalavimų pažeidimų, kitaip tariant, piktžolėtus laukus, ūkiams gali būti skiriamos didelės sankcijos, kurių griežčiausia – tiesioginių išmokų nemokėjimas. Tačiau tuo už GAAB reikalavimų pažeidimus nubausto ekologinio ūkio bėdos gali nesibaigti. Jos tik prasideda. Jei NMA nubaus už piktžolėtus pasėlius, „Ekoagros“ tų laukų nesertifikuos kaip ekologinių. Vadinasi, tais metais sumažės bendras ūkio ekologinis plotas. Dalyvaujantiesiems KPP Ekologinio ūkininkavimo programoje reikia įsipareigoti penkerius metus nemažinti ekologinio ūkio bendro ploto. Jeigu dėl GAAB reikalavimų pažeidimų atsitiks taip, kad plotas sumažės, pagal KPP reikalavimus ūkininkui gali tekti grąžinti ankstesniais metais gautą paramą.
Be to, kaip pastebėjo „Ekoagros“ atstovas, jeigu ūkininkas bus nubaustas už piktžolėtus laukus, už juos ne tik bus anuliuotas ekologinis sertifikatas. Tie laukai pagal Ekologinio ūkininkavimo taisykles vėl iš naujo turės praeiti pereinamąjį laikotarpį ir įgyti ekologinį statusą.
Tuo tarpu chemizuotiems ūkiams tokių ilgalaikių pasekmių dėl GAAB reikalavimų pažeidimų nebūtų. Blogiausiu atveju jie negautų tik vienų metų tiesioginių išmokų už piktžolėtus plotus. Jiems negresia ankstesnių metų paramos grąžinimas.
„Iš vienos pusės deklaruojama, kad ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje skatinamas. O iš kitos jam keliami jau neįvykdomi reikalavimai. Palyginti su chemizuotais ūkiais, ekologiniai patiria diskriminaciją“, - sakė S. Daniulis.
„Medžios“ pseudoūkininkus
Žemės ūkio viceministras A. Macijauskas, atsakydamas į ekologų susirūpinimą teigė, kad GAAB reikalavimai griežtinami dėl to, jog anksčiau ministerija sulaukdavo labai daug skundų dėl piktžolėtų laukų.
„Matėme, kad GAAB reikalavimuose daug neapibrėžtumo, todėl stengiamės juos tobulinti. Tuo tikslu daug dirbome, nagrinėjome teisinius dokumentus. Visi pakeitimai, mano požiūriu, duos teigiamų rezultatų“, - sakė viceministras. Jis pasakojo, kad rugpjūčio mėn. pats nemažai važinėjo po šalies ūkius, pasirinkdamas ne tuos didžiuosius, o vidutinius, ir matė, kad ūkininkaujama neblogai, piktžolėtų pasėlių, už kuriuos būtų baudžiama pagal naujuosius GAAB reikalavimus, nėra daug. „Bet šalyje yra laukų, kuriuose, akivaizdu, niekas nesėta, nedirbta. Štai tokiems atvejams, tokiems pseudoūkininkams, kurie bando imituoti žemdirbystę ir pasiimti ES paramą, skirti GAAB reikalavimų sugriežtinimai“, - teigė A. Macijauskas.
NMA specialistai, kaip patikino NMA direktorius S. Silickas, atlikdami laukų patikras dėl GAAB reikalavimų taikymo, taip pat didžiausią dėmesį skirs tam, kad išsiaiškintų pseudoūkininkus, kurių tikslas yra ne produkcijos gamyba, bet ES parama nieko nedirbant. „Yra fizinių asmenų ar firmų grupės, kurios ekologinį ūkininkavimą tik imituoja: pavyzdžiui, ekologišką produkciją pardavinėja viena kitai vien „popieriuose“ tik tam, kad galėtų gauti išmokas. Būtent tokius atvejus mes tirsime. O bausti tikrai sąžiningai ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių neketiname“, - tikino S. Silickas.
Problemų apstu
GAAB reikalavimų pakeitimai, sukėlę didžiulį ekologinių ūkių sąmyšį, – tik viena aktualių šios srities problemų. Ekologiškai ūkininkaujantieji teigia, kad jų susikaupė tiek daug, jog per vieną posėdį visų išsamiai aptarti, o tuo labiau išspręsti neįmanoma.
Pasak S. Daniulio, pernai liepos mėn. žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė ekologinio ūkininkavimo aktualiems klausimams spręsti. Į ją įeina daug žmonių: valdžios, mokslo, taip pat ir LEŪA atstovai. Tačiau toji darbo grupė per metus buvo susirinkusi vos vieną kartą. Kitaip tariant, ji praktiškai neveikia.
Strategija – pasiekti, kad iki 2010 m. Lietuvoje ekologiniai ūkiai sudarytų 15 proc. ūkių – neįgyvendinta. LEŪA valdybos nariai norėtų, kad būtų sukurta nauja, realybę atitinkanti strategija. Juk reikia turėti tikslą, planą, pagal kurį visi dirbtume ir žinotume, ko siekiame, ir kur einame.
Ekologai taip pat prašo, kad būtų sudarytos pirmumo sąlygos ekologiškai produkcijai patekti ant moksleivių stalo, pasinaudojant programų „Pienas vaikams“ bei „Vaisiai ir daržovėms mokyklose“ galimybėmis. O dabar ekologiškas pienas keliauja į didžiųjų pieno perdirbėjų bendrus katilus su paprastu pienu. Ekologinė daržininkystė ir sodininkystė baigia išnykti, nes neatlaiko chemizuotų ūkių konkurencijos.