Pasak jo, kilus nepasitenkinimui dėl naujų įstatymo nuostatų
situaciją įvertins abiejų šalių ekspertai, ir vadovaujantis jų
išvadomis bus pasiektas pagrindinis tikslas - moksleiviams suteiktas
kuo geresnis išsilavinimas, o kai kuriems politikams užkirstas
kelias kelti paniką.
„Džiaugiuosi, kad ekspertų grupė susirinko, svarstymai buvo
labai dalykiški, sutarta po savaitės rinktis Varšuvoje. Per tą
laiką sutarta, kad lenkiškų mokyklų, veikiančių Lietuvoje,
vadovai susitiks su egzaminų centro vadovais. Pagrindinis tikslas -
padaryti viską, kad nuogąstavimai ar baimės neturėtų jokio
pagrindo“, - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.
„Mes tikrai nesirengiame keisti Švietimo įstatymo, bet jo
įgyvendinimą matome kaip lankstų procesą, kurio tikslas -
pasiekti, kad mūsų vaikai gautų patį geriausią išsilavinimą ir
neliktų erdvės kokiems nors politikų bandymams gąsdinti ar kelti
kažkokį didelį nerimą“, - kalbėjo Ministrų kabineto vadovas.
Druskininkuose pirmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos
ekspertai vertino tautinių mažumų švietimo situaciją. Kaip po
susitikimo sakė Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas
Bacys, daugiausiai dėmesio skirta lietuvių kalbos ir literatūros
egzaminų klausimui.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai
vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas
Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos
padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys
lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės
geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.