Besibaigiantis turizmo sezonas Lietuvos vietovių nenuskriaudė (nuotraukos)

Simona Viltrakytė
Miestas ant septynių kalvų
Šventoji pamėgta baidarininkų.
Daugiau nuotraukų (1)
Užsieniečiai žvalgosi architektūros
Per pirmąjį šių metų pusmetį Tauragės turizmo informacinis centras sulaukė tiek pat turistų, kiek pernai per visus metus.
Dauguma atvykstančiųjų – vietiniai, tačiau Tauragės rajone apsilanko ir rusų, lenkų, Baltijos šalių gyventojų, nemaža vokiečių. „Pastarieji, važiuodami į savo buvusį kraštą, domisi, kokia čia išlikusi architektūra. Tiesa, ja pasigirti negalime – per karus dvarai, miesto senamiestis buvo sugriauti, - pasakoja Tauragės turizmo informacinio centro vadovė Virginija Jankevičienė. - O lietuviai atvyksta su konkrečiais norais – jie ieško pramogų“.
Šiais metais Tauragėje atidarytas didžiausias Lietuvoje uždarų patalpų kartodromas, pradėjo veikti nuotykių parkas, o tokios pramogos aplinkiniuose rajonuose nėra.
„Rajone turime išskirtinį lankomą objektą – Pagramančio regioninį parką. Čia yra plynosios aukštapelkės pažintis takas, Jūros, Akmenos upių atodangos. Šias upes ypač pamėgę turistai. Akmena, kuria galima plaukti tik pavasarį ir rudenį – ekstremali, joje dideli rieduliai. Jūros upė graži savo stačiais krantais. Pačioje Tauragėje lankoma katalikų, liuteronų bažnyčia, cerkvė, Tauragės pilis, kurioje įsikūręs Tauragės krašto muziejus“, - pasakoja V.Jankevičienė.
Naujausias projektas mieste – poilsio parkas prie Jūros upės. Jame įrengtas fontanas – gyvybės medis, iš kurio trykšta gyvybės šaltinis, o aplink jį – dvylika baltų mitologijos zodiako ženklų.
Tauragės rajone lankomas ir Viešvilės valstybinis rezervatas, tačiau panorus po jį pasidairyti, reikia iš anksto susitarti su direkcija.
Kitą vasarą turistai galės užsukti ir į atnaujintą Tauragės pilį, kurioje žadama pateikti ir naujų ekspozicijų. Taip pat žadama sutvarkyti Pagramančio regioniniame parke esantį piliakalnį, kad panorusiems po jį pasidairyti būtų patogu ir privažiuoti, ir užkopti.
Anot V.Jankevičienės, Tauragės krašte turistai užsibūna dvi tris dienas.
„Jiems galime pasiūlyti apsistoti viešbutyje Tauragėje ar keliose kaimo turizmo sodybose. Viena didžiausių rajone – įsikūrusi Griežpelkiuose. Čia yra ir sporto aikštynas, ir poilsio nameliai, ir pirtis. Šioje sodyboje galima ne tik rengti dideles šventes ar konferencijas, bet ir sporto varžybas. Likusios kaimo turizmo sodybos rajone daugiau orientuotos į progines šventes, tačiau teikia ir apgyvendinimo paslaugas“, - sako V.Jankevičienė.
Vasarą šventė kiekvieną dieną
Nepaisant to, kad didžiausias traukos objektas Trakuose – pilis – lankytojų laukia ištisus metus, vasara ir Trakuose vasara. „Vasarą kiekviena diena atrodo kaip šventė. Nesvarbu, ar tai pirmadienis, ar sekmadienis. Jei tik oras geresnis, žmonių pilna ir pačiame mieste, ir ežeras atgyja –daugybė laivelių plaukioja“, - lrytas.lt sakė Trakų rajono meras Vincas Kapočius.
Anot jo, turistų skaičius Trakų rajone metai iš metų auga. Tokie pokyčiai stebėti net ir sunkmečiu. Meras tą aiškina tuo, kad Trakus atranda ir turistai iš tolimųjų kraštų – Japonijos, JAV.
„Atvykusiems apsistoti pas mus nėra problemų. Trakuose galima rinktis iš įvairaus lygio viešbučių, kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų, rajone – iš kaimo turizmo sodybų. Trakų apylinkes pamėgę olandai ir vokiečiai dažnai apsistoja kempinge. Jau kovą olandai būna jį užėmę. Taip pat ir su sodybom - jas dažniausiai vasarai užsisako iš anksto“, - sako Trakų rajono meras.
Nors, kaip pripažįsta V.Kapočius, pačiuose Trakuose veikti nelabai yra kas, tačiau galima pasidairyti po Trakų rajono gamtovaizdį: Varnikų draustinį, Aukštadvario regioninį parką, Strėvos įgriuvą, vilniečiai geromis dienomis ypač mėgsta ilsėtis prie Akmenos ežero. „Man geriausią įspūdį padaro gamta – Varnikų draustinis. Čia yra netgi augalų, kurie įrašyti į Raudonąją knygą“, - pataria Varnikų draustinį aplankyti V.Kapočius.
Norintiems pajudėti, siūloma sėsti ant dviračių ir nuriedėti iš Trakų į Lentvarį, Senuosius Trakus, Rūdiškių kryptimi, aplankyti Užutrakio dvarą. Per ateinančius dvejus metus ketinama nutiesti dviračių takus ir per pačius Trakus.
Miestas ant septynių kalvų
„Roma kaip ir Telšiai stovi ant septynių kalvų“, - šypsodamasis sako Telšių rajono meras Vytautas Kleiva.
Nors Telšių rajonas didžiulių turistų srautų nesulaukia, tačiau, kaip sakė V.Kleiva, vasarą ir šis kraštas sulaukia svečių – ir ne tik iš Lietuvos. Per Telšių rajoną pravažiuoja vokiečiai, anglai, šiais metais sulaukta ir šeimynos iš Brazilijos. „Galbūt tai – išeiviai iš Lietuvos, tačiau ir taip esame neblogoje geografinėje padėtyje: iš Šiaulių Kryžių kalno važiuodami į Klaipėdą, Palangą, Telšių neaplenkia“, - lrytas.lt kalba V.Kleiva.
Telšių rajone važiuojant į Varnių pusę, galima pasivaikštinėti Jomantų taku, netoli Telšių esančiuose Džiuginėnuose – pasidaryti po vieną iš trijų Telšių rajone išlikusių medinių dvarų, traukiant į Šiaulių pusę – užsukti į „Žvėrinčių“.
Tikimasi, kad turistų dėmesio nestokos Biržuvėnų dvare rekonstruotas ponų namas. Ten pat ketinama sutvarkyti oficiną, arklides, kiek vėliau - daržinę, kalvę.
„Kai baigsime tvarkyti Masčio ežero pakrantę, kurioje jau dabar nutiesti keliukai pasivaikščioti ir įrengtos aikštelės vaikams, čia atsiras prieplauka, kavinė-restoranas vandens, ežere bus galima paplaukioti jachta, kuri plukdys į „Alkos“ muziejų, iš ten – į rekonstruojamą Žemaitijos kaimo muziejų ir parplukdys į senamiestį, - numatomomis naujovėmis Telšiuose dalijasi meras. - Pačiame mieste norime pabaigti amfiteatrą. Tai – vienintelis toks 800 vietų turintis amfiteatras Lietuvoje. Jei pasiseks, ir kokią operą ten surengsime“. Telšių rajonas svajoja už poros metų į svečius prisikviesti popiežių, mat 2013-aisiais bus 600 metų nuo Žemaitijos krikšto. Ruošiamasi šventei, tačiau kol kas, jei į Telšius atvyksta autobusas žmonių, jiems surasti vietos nakvynei keblu. Nebent apsistoti vienoje kaimo turizmo sodyboje, kuri gali priimti 80 svečių. Gerokai paprasčiau apsinakvoti kelių žmonių grupei, kurie gali pasiilsėti ir kaimo turizmo sodybose.
Miestui dovanojo fontaną
Utenos rajono meras Alvydas Katinas skundžiasi, jog investicijos į turizmą tokiuose kraštuose kaip Rytų Aukštaitija – labai menkos.
„Už 600 tūkst. Lt išeina takai, prieplauka, lieptas, tačiau tai daugiau skirta vietos žmonėms, o ne užsienio turistams. Utenoje pastatėme biblioteką, kuri pripažinta geriausiu statiniu Lietuvoje, už 17 mln. Lt - sporto areną, už 17 mln. Lt statome hipodromą. O kaip jums atrodo, kokie mūsų reikalai su apgyvendinimu? Kai naikino apskritis, 0,7 hektaro žemės atidavė ne kaip nuosavybę, o patikėjimo teise. Todėl netekome septynių aukštų viešbučio ir nežinia, kada jį sugrąžinsime į Uteną. Rajone gausu kaimo turizmo sodybų, tačiau krepšinio komandos čia neapgyvendinsi. Kai Utenoje vyko tūkstančius žmonių sutraukęs žiemos ralis, svečiai nakvojo Daugpilyje ar Vilniuje“, - rūpesčiais dalijosi A.Katinas.
Vis dėlto jau dabar numatyta privačiomis lėšomis hipodrome pastatyti viešbutuką su pirtimis.
Dar viena naujovė Utenoje – šių metų rugsėjo 24 d. 750 metų jubiliejų švenčiančiam miestui parke įrengtas šviečiantis, grojantis fontanas su vandens ekranu. „Jei dabar važiuoja pasižiūrėti paprasto ežero su parku, tai įrengus fontaną sulauksime ne tik lietuvių, bet ir latvių“, - mano pašnekovas.
Rajonas didžiuojasi tuo, kad turi vienintelę Baltijos šalyse veikiančią beisbolo aikštę, Utenos rajone taip pat veikia keramikos muziejus. „Atvažiavę svečiai į Uteną pirmiausia ateina apžiūrėti parkų – į miesto parkus su pėsčiųjų takais, žaidimų aikštelėmis vaikams investuota 24 mln. litų. Sudeikiuose, kuriems, kaip ir Tauragnams, siekiame kurortinės vietovės statuso, sutvarkyti ne tik paplūdimiai, kuriuose galima pasideginti – čia ir šachmatais galima pažaisti, ir kitų įdomybių yra“, - pasakoja Utenos rajono meras.
Daugėja užsienio turistų
Šiais metais į Ukmergės rajoną užsukę turistai itin domėjosi Ukmergės dvarų žiedu, neaplenktas ir trečias pagal dydį Lietuvoje – akmuo Mokas, Veprių kalvarijos, Pabaisko mūšio vieta. Norėję pasiplaukioti baidarėmis, Ukmergėje rinkosi Šventąją ar sraunų Siesartį. Mėgstantys pramogas ant ratų – po Ukmergės apylinkes dairėsi nuo keturračių, kurių keleivius lydi vadovai, ar riedėjo dviračiais.
Kaip lrytas.lt pasakojo Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Vida Meliūkštienė, per trejus metus šios vasaros turistų srautas Ukmergėje buvo pats aktyviausias. Itin daug sulaukta poilsiaujančių šeimų. Palyginti praėjusių metų pirmąjį pusmetį ir šių metų pirmąjį pusmetį Ukmergės TVIC apsilankiusių turistų padaugėjo 65 procentais. Jei 2010 m. 63 proc. apsilankiusių buvo Lietuvos turistai, tai šiemet, iki 53 proc. sumažėjus vietinių turistų, pagausėjo užsieniečių. Daugiausia jų sulaukta iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos.
Šią vasarą turistams, neplanuotai sumaniusiems apsistoti Ukmergės rajono kaimo turizmo sodybose, galėjo kilti sunkumų, ieškant pastogės. Anot V.Meliūkštienės, kone visos rajone esančios kaimo turizmo sodybos buvo pilnos. Neradusiems nakvynės čia, siūlyta apsistoti Ukmergėje esančiame viešbutyje ar nakvynės namuose. Pasak pašnekovės, jaunimą ypač traukė kaimo turizmo sodybos, kuriose rengiamos edukacinės programos.
Kaip sakė V.Meliūkštienė, norėtųsi padėti turistams orientuotis Ukmergės rajone – pastatyti į lankytinas vietas nukreipiančias rodykles. Planuose - ir prezidento Antano Smetonos rezidencijos tvarkymas. O Šventosios upės krantinė jau tvarkoma. Baigus darbus mieste atsiras kempingas, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.