„Turėčiau labai aiškiai suformuluoti apie kažkokius neva
esančius tarptautinius įsipareigojimus. Niekur, jokiose sutartyse 2
proc. nėra“, - Lietuvos radijui pareiškė prezidentė.
„Iš 28 šalių NATO narių tik penkios skiria 2 proc., Lietuva
skiria apie 1 procentą. Taip, nėra daug. Bet esmė ne kiek, o kam,
ir tų išlaidų kokybė“, - teigė D.Grybauskaitė.
Ji svarstė, kad visuomenei sunku paaiškinti, jog gynybos
finansavimas turi būti didinamas, tačiau kartu pabrėžė, kad net
ir nupirkus ginkluotės už 1 mlrd. litų Lietuvos gynybinė galia
žymiai nepadidėtų.
„Be jokios abejonės, turime labai atsargiai ir pamatuotai
galvoti. Jeigu (gynybos finansavimą) pakelti iki 2 proc. šiandien,
tai reikštų milijardą. Tai dvigubai daugiau, negu reikia pensijų
atstatymui. Ir ką nupirktumėm už milijardą litų - truputį
daugiau ir kelis tankus. Bet iš tikrųjų mūsų gynybiniai
pajėgumai ir sistema ženkliai nuo to nepagerėtų“, - kalbėjo
šalies vadovė, kuri pagal Konstituciją yra vyriausioji šalies
ginkluotųjų pajėgų vadė.
Prezidentė aiškino, kad Lietuva niekada negalės konkuruoti su
didelėmis valstybėmis nei tankų, nei technologijų kiekiu net jei
skirs gynybai 10 proc. nuo BVP.
„Ką turime - tai žmones, jų profesionalumą, inovacijas. Tai
reiškia, (svarbu) ne tiek, kiek skiriame lėšų, bet kaip jas
panaudojame, kaip efektyviai. (...) Todėl turime integruotis ir
dirbti kartu su tomis valstybėmis, kur mūsų pajėgos ir mūsų
žinios, ir mūsų žmonės gali duoti daug didesnį efektą, daug
didesnę pridėtinę vertę ne finansų kiekiu, o investicijų
kokybe“, - sakė D.Grybauskaitė.
Ji minėjo, kad kariuomenės struktūra yra „labai keista“, nes
apie kaip 60 proc. visų krašto apsaugai skirtų lėšų panaudojama
atlyginimams išmokėti, o ne technikai ir inovacijoms.
„Taigi iškraipyta struktūra ir patys gynybos pajėgumai yra
gerokai sumenkę. Matomai buvo per didelė klaida staigiai pereiti nuo
šauktinių kariuomenės profesionalios, nes tokiai mažai valstybei
profesionali ir tik profesionali kariuomenė yra be galo brangus
malonumas“, - sakė prezidentė.
Pasak jos, Lietuvos sugebėjimas dalyvauti tarptautinėse misijose
ir geras įvertinimas yra pavyzdys, „kad net ir nedidelės išlaidos
gali duoti gerokai didesnį efektą negu tankų ar lėktuvų kiekis“.
Gnybos ekspertai pabrėžia, kad NATO šalių politinis
įsipareigojimas siekti skirti gynybai 2 proc. nuo BVP yra nuolat
pabrėžiamas įvairių aukščiausio lygio Aljanso susitikimų metu.
Tokie įsipareigojimai, anot ekspertų, yra ne kartą minėti
Valstybės gynimo tarybos nutarimuose.
Įsipareigojimas siekti 2 proc. nuo BVP siekiančio finansavimo
gynybai taip pat yra minimas ir nesenuose NATO dokumentuose. 2011
metų kovo mėnesį NATO gynybos ministrų patvirtintose Politinėse
gairėse šalys, neskiriančios 2 proc., yra raginamos didinti gynybai
skirtą finansavimą.
Egzistuojant tokį įsipareigojimą yra pripažinęs ir premjeras
Andrius Kubilius.
„Be abejo tokia nerašyta taisyklė, jeigu taip galima pavadinti,
egzistuoja. Mes jos siekiame ir sieksime“, - birželį Žinių radijui
sakė Vyriausybės vadovas.
Lietuvą dėl mažo gynybos finansavimo sukritikavę ir
sąjungininkai NATO.
„Nes jeigu jūs iš tikrųjų baimintumėtės Rusijos, skirtumėte
gynybai tikrai ne perpus mažiau, negu reikalauja NATO standartai.
Lenkija puikiai supranta, kad yra NATO pasienio šalis, todėl gynybai
skiria 1,95 proc. BVP, o Lietuva – 0,88 proc.“, - interviu „Lietuvos
rytui“ liepos mėnesį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras
Radoslawas Sikorskis.
Vasaros pradžioje tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų
gynybos sekretorius Robertas Gatesas Briuselyje
pareiškė, kad Amerika taip pat susiduria su didelėmis finansinėmis
problemomis ir ilgainiui būsimi JAV politikai gali prarasti norą
nešti finansinę naštą užpildydami Europos saugumo spragas patiems
europiečiams neskiriant deramo dėmesio savo saugumui.
Apie 75 proc. bendro NATO šalių gynybos finansavimo sudaro
Jungtinių Amerikos Valstijų lėšos.
Tuo tarpu D.Grybauskaitė antradienio interviu JAV įvardino kaip
pagrindinę Lietuvos partnerę Šiaurės Atlanto Aljanse.