Šalies vadovė pranešė, kad neseniai dėl to gavo dar vieną
laišką iš „Amnesty International“, o šios įtakingos
nevyriausybinės organizacijos vadovai ketina atvykti į Lietuvą.
„Piktnaudžiavimas kai kurių specialiųjų tarnybų - tiek
Jungtinių Valstijų, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių buvo matomas.
Todėl ne be reikalo mes iki šiol turime didžiulį tarptautinių
organizacijų spaudimą ir toliau iki galo išnagrinėti, kiek Lietuva
prisidėjo prie kai kurių tarptautine prasme neteisėtų veiksmų
kovoje su terorizmu“, - Lietuvos radijui sakė D.Grybauskaitė.
„Ką tik vėl gavau iš „Amnesty International“ laišką
asmeniškai kaip prezidentė, kuriuo vėl toliau Lietuva spaudžiama
tyrimą atlikti iki galo. Artimiausioje ateityje atvyks šios
organizacijos vadovai vėl į Lietuvą“, - sakė prezidentė.
Interviu Lietuvos radijui ji kalbėjo, kad visas pasaulis
privalėjo kilti į kovą su terorizmu po Rugsėjo 11-osios
išpuolių, tačiau tai turėjo daryti tik teisėtomis priemonėmis.
Prezidentė taip pat užsiminė, kad ne be reikalo spėjami
CŽV kalėjimai galėjo atsirasti tuo metu, kai Lietuva siekė
įsitvirtinti NATO.
„Kovoti neteisėtomis priemonėmis negalima. O dalis
specialiųjų tarnybų mėgino tai daryti pažeidžiant tarptautines
konvencijas ir žmogaus teises. Ne be reikalo Gvantanamo kalėjimas
atsirado ne Jungtinių Valstijų teritorijoje. Jungtinių Valstijų
teritorijoje įstatymai to neleistų. Ne be reikalo įtarimų
šešėlis dėl tokių sulaikymo centrų atsirado kai kuriose Europos
valstybėse, kaip manoma, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje būtent
todėl ir tada, kada mes siekėme narystės NATO“, - kalbėjo
prezidentė.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie
galimą CŽV kalėjimo egzistavimą ir prezidentei prabilus apie
turimus „netiesioginius įtarimus“, Lietuvoje atliktas parlamentinis
tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję
orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius
jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi
patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Vienos iš „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro
apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido
atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir
naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose.
Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet
šiemet sausį jį nutraukė.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarbergas praėjusią savaitę dar kartą paragino Lietuvą,
Lenkiją ir Rumuniją pasakyti visą teisybę apie jų galimą
dalyvavimą CŽV programoje pervežant ir kalinant įtariamuosius
terorizmu.