„J.Balys mirė natūralia mirtimi rugsėjo 9 dieną. Jam buvo 102
metai“, - sakė duktė Angela Bergeron.
Jis mirė savo namuose Ilinojaus valstijoje.
J.Balys tarpukariu dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune,
po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į Jungtines Valstijas. Jis
tyrinėjo tautosakos siužetus, jų geografinį paplitimą, sudarė
„Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogą“, lietuvių
liaudies baladžių katalogą, parašė tautosakos studijų.
Nuo 1951 metų J.Balys redagavo leidinį „Lietuvių tautosakos
lobynas“, 1964-1967 metais vadovavo lituanistikos institutui.
Gyvendamas išeivijoje jis aktyviai reiškėsi lietuvių
visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje.
Pasak jo dukters, iš viso J.Balys yra paskelbęs per 600
straipsnių ir parašęs 35 knygas.
Užuojautą pareiškusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė,
kad be J.Balio asmenybės ir jo darbų būtų sunku įsivaizduoti viso
praėjusio amžiaus Lietuvos tautosakos tyrinėjimo mokslo raidą.
„Būtent jis ypač daug prisidėjo, kad savo tėvų ir senelių
puoselėtą tautosaką mes šiandien suvoktume kaip neatskiriamą
Lietuvos kultūros ir jos istorijos dalį, be kurios mums visiems
trūktų kažko labai svarbaus ir vertingo“, – teigė I. Degutienė.
Parlamento vadovės teigimu, ilgi J.Balio sąžiningos ir
pasiaukojamos tarnystės savo tautos kultūrai metai, jo akademinė ir
pedagoginė veikla tapo itin vertingu indėliu į lietuviškąją
folkloristiką.
J.Balys 1999 metais apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu.