Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir kultūros žurnalų leidėjai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pradeda Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, kuriuo sieks priartinti kultūrą prie mokinių.
Pasak projekto vadovės Aušrinės Žilinskienės, šiandieninė mokykla yra apsupta masinės kultūros, kuri lengvai randa kelią į mokyklą.
„Tyrimai rodo, kad didžiausia kultūrine pramoga mokykloje dažniausiai įvardijama diskoteka, tad mūsų tikslas yra pasiūlyti mokyklai alternatyvą ir atvesti į mokyklas kūrėjus. Šio projekto esmė – menininko ir mokinio susitikimas, suteikiantis galimybę kalbėtis, diskutuoti, patirti bendravimo su žinomu žmogumi emocijų ir įspūdžių“, – tvirtina A.Žilinskienė.
Projekto autoriai sako, kad „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ yra modernus ir nestandartinis problemos sprendimas nacionaliniu lygmeniu.
Mažins atskirtį tarp kultūros ir švietimo
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis tikisi, kad projektas padės įveikti nuo seno susidariusią atskirtį tarp kultūros ir švietimo sistemos.
„Kultūros ir švietimo sistemos dar nuo sovietmečio yra atskiros, buvo bandymų jas priartinti vieną prie kitos sujungus ministerijas, tačiau tai nepasiteisino.
Šie dalykai perduodant kultūrą naujoms kartoms neturėtų būti atskiriami, todėl manau, kad tiek menininkams vykstant į mokyklas, tiek suteikiant kultūros žurnalų prenumeratą mokyklų bibliotekoms, turėtų prasidėti didesnis susikalbėjimas. Tai yra pirmas žingsnis labai svarbiame kelyje“, – sako nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas K.Platelis.
Į projektą įsitraukė vienuolika didžiausių šalies kultūros žurnalų, kuriuos ateinančius dvejus metus mokyklų bibliotekos galės prenumeruoti nemokamai. Tai – „Kultūros barai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Metai“, „Knygų Aidai“, „Krantai“, „Dailė“, „Literatūra ir menas“, „Fotografija“, „Muzikos barai“, „Tautodailės metraštis“, „Kelionė su Bernardinai lt“.
Mokyklose didelis susidomėjimas kultūriniais leidiniais
Projekto vadovės teigimu, jaučiamas susidomėjimas nemokama kultūrinių leidinių prenumerata mokyklose.
„Registruojant nemokamos prenumeratos pageidaujančias mokyklas paaiškėjo, kad tokių žurnalų poreikis yra didelis, – teigia A. Žilinskienė. – Dėl lėšų stygiaus turėjome apsiriboti 600 mokyklų, tačiau jeigu būtų galimybė, kultūros leidinius užsiprenumeruotų kur kas daugiau mokyklų. Nemokamas kultūrinių žurnalų prenumeratas pirmiausia suteikėme pagrindinėms ir vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms, nes orientuojamės į 8–12 klasių mokinius.“
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sako, kad mokykloms dažniausiai nebelieka lėšų prenumeruoti kultūrinius leidinius.
„Pasinaudoję proga užsisakėme visus vienuolika žurnalų.
Dabar jaunimas gal mažiau skaito tokius leidinius, bet pamokų metu stengsimės mokinius sudominti ir kultūros periodika“.
Pasak R. Dambrausko, projekto iniciatyva surengti mokyklose menininkų ir moksleivių susitikimus gali atnešti didelės naudos: „Galbūt tai paskatins ne tik menininkus, bet ir verslininkus ar kitų sričių atstovus atsigręžti į mokyklą“.
Abipusė nauda
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento K. Platelio įsitikinimu, didesnė kultūros leidinių sklaida mokyklose yra svarbi ir pačių leidinių bei aukštosios kultūros išlikimui ateityje.
„Yra labai daug šviesaus ir viskuo besidominčio jaunimo, ypač atokesnėse vietovėse, – sako K.Platelis, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. – Galbūt jaunas žmogus, perskaitęs vieną kitą straipsnį, susidomės, ir kultūra jam įgaus didesnės reikšmės. Neretai dėl informacijos trūkumo domimasi ne visai kokybiškais kultūros dalykais“.
Pasak K.Platelio, kultūros pažinimas ir vartojimas yra svarbus jos išlikimo garantas.
„Mes turime ugdyti rimtosios muzikos klausytojus, literatūros skaitytojus, parodų lankytojus, turime juos pasiekti ir bendrauti, ir tai turi vykti nuo mokyklos, ir ne tik nuo vyresniųjų klasių“.
Per dvejus metus vien nemokamoms kultūros leidinių prenumeratoms mokyklose bus skirta 1,3 mln. litų. Visa Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto vertė daugiau kaip 3,7 mln. litų.