Pernai bulvių augintojai džiaugėsi galėdami produkciją eksportuoti į Rusiją. Kai kurie ūkininkai tvirtina, kad ir šį rudenį rusų pirkliai jau beldžiasi į duris, tačiau plačiojoje visuomenėje skamba apmaudo gaidelės: „Štai ir liksime be lietuviškų bulvių, valgyti teks atvežtas nežinia iš kur.” Bet turint galvoje tai, kad kol kas iš sunkmečio dugno tik eksportas kelia mūsų šalies ekonomiką, gal reikėtų džiaugtis ir tikėtis, jog plačioji Rusijos rinka neužsidarys mūsiškiams žemdirbiams?
Žemės ūkio minisetrijos Maisto ir žemės ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis bulvių eksporto galimybes vertina tik teigiamai. Pasak jo, sugebant užauginti užsienio rinkose vertinamą produkciją, reikia tik džiaugtis.
„Vietinė rinka, žinoma, pasipildo kai kuriomis egzotinėmis prekėmis, bet mūsų bulvių augintojai tiek, kiek reikia prekybos tinklams, bulvių ir daržovių produkcijos pateikia. Lietuviškų bulvių šalies gyventojai nepritrūks, o jeigu didės jų poreikis, prekybos tinklai tikrai supirks jas už deramą kainą,
Nemanau, kad reikalinga specialioji politika supirkti lietuvišką produkciją. Tikrai nebus vykdomos kokios nors supirkimo kampanijos, o patys augintojai apsispręs, kokios rūšies daržoves ar bulves auginti, kad jos būtų paklausios vidaus rinkoje“ , - sakė jis.
Vilkaviškio r. ūkininkaujanti Alvytė Valuckienė patvirtino, jog pernai į Rusiją iš jų ūkio iškeliavo beveik 70 proc. bulvių derliaus.
„Jeigu nebūtų atsivėrusi ši rinka, nuostolius būtume skaičiavę labai didelius. Pernai bulvių auginimas pareikalavo didžiulių sąnaudų, o derlius nebuvo pats geriausias, tačiau rusų pasiūlyta kaina leido bent nepatirti nuostolių. Apie kažin kokį didelį pelną tikrai nėra kalbos, bent išlaidos buvo kompensuotos.
Šiemet bulvių pasėlių plotus plėtėme, tačiau ne todėl, kad pernai rusai gerai pirko. Auginame bulves traškučių gamybai, nes mums padidino kvotą. Šių bulvių šiemet auginome daugiau nei du kartus“, - sakė ūkininkė.
Pasak A.Valuckienės, kad maistui auginamas bulves rusai pirks kaip pernai, ji nesitikinti, nes gumbų kokybė nėra pati geriausia. O apie pačią prekybą su rusais A.Valuckienė kalbėjo gana santūriai, nes, jos žodžiais tariant, „viskas šakėm vandeny rašyta”.
„Jie sako: sandėliuokite, viską nupirksime. Bet tai nereiškia, kad taip ir bus. Juk jų valstybės sprendimus dėl importo sunku prognozuoti, pastarieji dažnai ypač politizuoti“, – patirtimi dalijosi ūkininkė.
Lietuviškų bulvių trūkumas šalies prekybos centruose, pasak A. Valuckienės – tai tik pačių prekybininkų problema.
„Šie ne tik išankstinių pirkimo sutarčių nesudarinėja, bet ir „išsidirbinėja”. Gaila, bet suinteresuotumas – tik pusdykiai supirktą šlamštą įpiršti pirkėjams“, – aiškiai įvardijo ūkininkė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė patvirtino, jog pernykštį gana prastą bulvių derlių šalies augintojai kompensavo pardavę produkciją brangiau Rusijoje. Bet šiemet, asociacijos direktorės teigimu, nereikėtų dėti labai didelių vilčių, kad praėjusių metų situacija pasikartos.
„Labai gali būti, kad dalis bulvių augintojų nusivils, nes, pernai buvo supirktos ir prastesnės kokybės bulvės, o šiemet tiek rusai, tiek baltarusiai, tiek ir ukrainiečiai skelbia bulvių derlių būsiantį gausų ir geros kokybės. Tad aišku, kad poreikis bus gerokai mažesnis, juolab kad minėtų šalių, ypač Rusijos, importo geografija gerokai išsiplėtė.
Mūsų šalies privalumas yra tas, kad esame artimoje kaimynystėje su Rusija, todėl transportavimo kaštų atžvilgiu mes išlošiame. Kitas labai svarbus aspektas, – tvirtino asociacijos direktorė, – mūsų prekiniuose pažangiuose ūkiuose užaugintų bulvių kokybė. Todėl esame kokurencingi Rusijos rinkoje. Bet dar kartą pabrėžiu: tokio masinio išvežimo kaip pernai, tikrai nėra ko tikėtis, nes prastesnės kokybės bulvių jie turės patys“, – sakė Z. Cironkienė.
Paklausta, ar neužplūs mūsų rinkos lenkiškos bulvės (kol kas skelbiama, kad iš Lenkijos prekinių ūkių jos parduodamos perpus pigiau nei kainuoja mūsiškės), asociacijos direktorė atsakė, jog Lenkijoje bulvių derlius smarkiai nukentėjo dėl buvusių dar drėgnesnių orų nei Lietuvoje, todėl kokybę labai sumenkino ligos, bulvės nesilaiko, pūva.
Lenkų daržininkystės ūkiai yra gana smulkūs, juose tos pačios kultūros auga vis tuose pačiuose plotuose daugelį metų iš eilės, todėl ir nukenčia derliaus kokybė. Nerimauti, kad mažesnės lenkiškų bulvių kainos nukonkuruos lietuviškų bulvių kokybę – nereikėtų.
Pasak asociacijos direktorės, sprendžiant pagal tai, kad nė viena šalis neskelbia, jog bulvių derlius mažesnis nei ankstesniais metais, ar nebus ko suvežti į saugyklas, galvoti, jog visos lietuviškos bulvės iškeliaus svetur ir šalies gyventojams jų nebeliks, nėra jokio pagrindo.
Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyriaus vedėjas Gintaras Lapinskas tvirtino, jog teiginiai, neva artimiausiu metu nebegalėsime Lietuvoje įsigyti vietinės kilmės bulvių dėl nesiliaujančio jų eksporto į Rusijos Federaciją, paskatino palyginti šių daržovių eksporto per šių metų liepos–rugsėjo mėnesius ir pernai metų to paties laikotarpio statistinius duomenis.
„Akivaizdu, kad šiems nuogąstavimams kol kas nėra pagrindo dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai dėl to, kad liepą–rugsėjį lietuviškos kilmės valgomųjų bulvių į Rusijos Federaciją eksportuota trečdaliu mažiau (išvežta 896,6 tonos) nei pernai per tą patį laikotarpį (buvo išvežta 1406 tonos). Taigi prognozuoti spartaus šių daržovių išvežimo augimo, remiantis pastarųjų mėnesių lietuviškų bulvių eksporto rezultatais, nėra pagrindo.
Kita priežastis, bylojanti apie menkesnį Rusijos susidomėjimą lietuviškomis bulvėmis, yra ta, kad šiais metais Rusijos nealino gaisrai ir ilgai trunkančios sausros, kurios pernai ir paskatino Rusijos pirklių antplūdį ne vien tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Be to, dalis didžiųjų Lietuvos ūkių, tiekiančių savo produkciją mažmeninės prekybos tinklams, tam tikrą užaugintų bulvių dalį yra iš anksto rezervavę vidaus rinkai, nes turi išankstines sutartis su prekybos įmonėmis.
Tikimės, jog Lietuvos augintojai bei jų asociacijos ir ateityje ras bendrą kalbą su prekybos centrais, kad Lietuvoje nepritrūktų valgomųjų bulvių, sudarinės bendras išankstines daržovių pirkimo–pardavimo sutartis“, – sakė G. Lapinskas.
Pasak VAT Fitosanitarijos skyriaus vedėjo, bene pagrindinė priežastis, kodėl neturėtume pristigti lietuviškų bulvių yra ta, kad kalbant apie prekinės produkcijos pasiūlą pirmiausiai daugelio žvilgsniai nukrypsta į didžiuosius ir LDAA vienijamus prekinius ūkius, nepelnytai pamirštant šeimų ūkiuose ir sodininkų bendrijose užaugintą produkciją, kurios apstu dažnoje Lietuvos prekyvietėje.
„Tačiau daržovių rinka diktuoja savo sąlygas, tad jei augintojai neturi išankstinių sutarčių ar užaugino didesnį kiekį produkcijos, kodėl gi jiems nepardavus pertekliaus iš kitų valstybių atvykusiems pirkėjams, kurių siūloma kaina yra gerokai didesnė už esamą Lietuvoje?
Kita vertus, jei vėliau įžvelgsime daržovių Lietuvoje stoką, neabejojame, kad mūsų ūkininkai kitais metais suskubs jų auginti daugiau. Tokios galimybės tikrai yra, jos iki galo neišnaudotos, nes ne visuomet žemdirbiai geba rasti nišą užaugintai perteklinei produkcijai realizuoti, ypač už augintojams palankią kainą.
Taigi pamažu atsiverianti Rusijos Federacijos rinka lietuviškai produkcijai yra sveikintinas procesas, kuris galėtų lemti stabilias ir Lietuvos ūkininkus ir bendroves tenkinančias pajamas už didžiules pastangas užauginti patrauklią vartotojams produkciją, paskatintų šių ūkio sričių plėtros proveržį”, – įsitikinęs G. Lapinskas.