Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimuose dalyvautų visi tokią teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausia jų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją - 17 proc.
Antroji pagal populiarumą, jeigu Seimo rinkimai būtų vykę rugpjūtį, būtų buvusi Darbo partija. Ją būtų parėmę 16 proc. rinkėjų.
Tvarkos ir teisingumo partija, kurią būtų pasirinkę 10 proc. suaugusių šalies gyventojų, pagal galimų Seimo mandatų skaičių liktų trečia.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų balsavę 8 proc. rinkėjų.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui iki sėkmės pritrūktų poros dešimtųjų procento.
Kitų politinių jėgų patekimas į įstatymų leidžiamąją valdžią nebūtų tapęs realybe - joms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. visų galinčių dalyvauti rinkimuose piliečių balsų.
Po 3 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų rugpjūčio mėnesį būtų balsavę už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Naująją sąjungą (socialliberalus), Liberalų ir centro sąjungą bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.
Už partiją „Jaunoji Lietuva“ bei Krikščionių partiją būtų balsavę apie 2 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Dar mažiau - po 1 proc. - potencialių rinkėjų būtų parėmę Žemaičių partiją, Lietuvos liaudies partiją, Tautos prisikėlimo partiją bei Socialistinį liaudies frontą.
Kitas partijas palaikytų po pusę procento ar mažiau rinkėjų.
Per mėnesį nuo liepos 2 procentiniais punktais padidėjo Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas.
2 procentiniais punktais sumenko reitinge pirmaujančios Socialdemokratų partijos rėmėjų dalis.
Ketvirtadalis - 23 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė neketiną dalyvauti parlamento rinkimuose.
Po vasaros politikų vertinime - tik menki „pasistumdymai“
Baigiantis vasarai gyventojų požiūris į visuomenės veikėjus beveik nepakito - kaip ir anksčiau tik keturis visuomenės lyderius palankiai vertino daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų - Dalią Grybauskaitę, Ireną Degutienę, Valdą Adamkų ir Algirdą Butkevičių.
Prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertino 82 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę - 63 proc., Prezidentą Valdą Adamkų - 60 proc. ir Socialdemokratų partijos lyderį Algirdą Butkevičių - 55 proc.
Dar keturis visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai - europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, Seimo narį Julių Veselką ir Seimo narį „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyventojai vertino Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių. Jo nepalankaus vertinimo rezultatas - 83 proc.
Antras nuo galo - Seimo narys, Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas - 73 proc.
Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino ir europarlamentarą Vytautą Landsbergį - 69 proc., Lietuvos liaudies partijos lyderę Kazimirą Prunskienę - 66 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį - 63 proc., Seimo narį Petrą Gražulį - 55 proc. ir buvusios Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderį Artūrą Paulauską - 52 proc.
Per mėnesį nuo liepos apklausos labiausiai - 7 procentiniais punktais - sumenko susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio visuomeninis reitingas. 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių I. Degutienę ir Seimo narę „darbietę“ Loretą Graužinienę. 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančiųjų V. Adamkų ir Seimo vicepirmininką socialdemokratą Česlovą Juršėną.
Per tą patį laiką pastebimiau pagerėjo tik vieno politiko vertinimas - 3 procentiniais punktais jį pagerino V. Mazuronis.
Politinis štilis pasitikėjimo institucijomis nepakeitė
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga, Konstituciniu Teismu, Lietuvos banku ir policija.
Kiekviena šių institucijų baigiantis kalendorinei vasarai, t. y. prieš prasidedant naujam politiniam sezonui, pasitikėjo daugiau kaip pusė suaugusių šalies gyventojų.
Ugniagesiai gelbėtojai, kurių veikla priklauso ne nuo politinių sezonų, o greičiau nuo negandų, pelnė 85 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių palankumą.
Prezidento tarnyba teigė pasitikį 71 proc. respondentų, Bažnyčia - 66 proc., krašto apsauga - 61 proc., Konstituciniu Teismu - 56 proc., Lietuvos banku - 54 proc. ir policija - 50 proc.
Dar trimis institucijomis šalies gyventojai labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo - Lietuvos žiniasklaida, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei „Sodra“.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 24-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai šalies gyventojai nepasitikėjo Seimu ir Vyriausybe.
Nepasitikėjimą Tautos išrinktiesiems deklaravo net 81 proc. apklausos dalyvių, Vyriausybei - 73 proc.
Kitos institucijos, kuriomis nepasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų: teismai - 63 proc., prokuratūra - 60 proc., muitinės - 52 proc. bei komerciniai bankai - 50 proc.
Per mėnesį nuo liepą atliktos apklausos labiausiai - 6 procentiniais punktais - padaugėjo gyventojų, pasitikinčių muitinėmis. 5 procentiniais punktais pagerėjo teismų, komercinių bankų ir „Sodros“ vertinimai. 4 procentiniais punktais aukščiau pakilo Valstybės saugumo departamentas bei Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Per tą patį laiką pasitikėjimas kitomis institucijomis liko toks pat ar pakito nedaug.