Pasak jo, Rytų Lietuvai iki šiol trūko kultūrinio dėmesio ir
ekonominių investicijų.
„Tai būtų dialogo plėtojimas, išsiaiškinant mažumų
kultūrinius poreikius. Labai didelis akcentas būtų skiriamas Rytų
Lietuvai. Daugelis pripažįsta, kad per šituos metus buvo
nepakankamai kultūrinio dėmesio ir ekonominių investicijų skirta“,
- BNS sakė Vyriausybės narys.
Pasak A.Gelūno, naujasis viceministras, kuris yra lenkų kilmės
Lietuvos pilietis, turėtų skatinti „konstruktyvų, draugišką ir
kultūringą“ dialogą, rūpintis teisėkūros klausimais.
Rugsėjo pradžioje viceministro pareigas pradėjęs eiti
S.Vidtmannas dirbo patarėju Ministro pirmininko tarnybos Piliečių
ir atviros Vyriausybės skyriuje. Be to, jis yra buvęs panaikinto
Tautinio mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus pavaduotoju.
„Po gana netrumpų svarstymų mes vis dėlto pagalvojome, kad čia
neturėtų būti galimybė pabandyti laimę kažkokiam jaunam žmogui,
kuriam tai būtų naujiena, o tokiam žmogus, kuris turėtų
patirties. S.Vidtmannas turi labai daug patirties“, - sakė
A.Gelūnas.
Pasak ministro, dialogas yra reikalingas ir tam tiek Lietuva, tiek
Lenkija turėtų daryti nuolaidų.
„Aš lieku prie nuomonės, kad bent jau savo vardą ir pavardę
savo kalba žmogus turi teisę rašyti. Nesu teisininkas ar kažkoks
registro subtilybių žinovas, bet manau, kad bent jau į antrą paso
puslapį 100 procentų turėtume leisti“, - tvirtino pašnekovas.
„Aš manau, kad tam tikros nuolaidos dėl kosmetinių dalykų,
kaip pavardžių rašyba arba vietovardžiai, turėtų būti priimtos
ir nepadarytų mus mažesniais lietuviais“, - sakė kultūros
ministras.
Be S.Vidtmanno ministerijoje dirba dar du patarėjai. Deividas
Staponkus yra atsakingas už meno klausimus, o Nijolė Laužikienė -
už paveldą, muziejus, bibliotekas.