Šiltai sutikdamas susirinkusius koledžo prezidentas Diarmuid‘as Hegarty savo kalbą sakė lietuviškai, nevengdamas pajuokauti ir vildamasis, kad jo kalba pakankamai suprantama. „Ačiū už viską, ką duodate mūsų šaliai“, - negailėdamas pagyrų lietuvių bendruomenei ir lietuviams studentams sakė D. Hegarty.
Airijos Parlamento Europos Sąjungos reikalų komiteto pirmininkas Joe Costello taip pat pabrėžė lietuvių bendruomenės Airijoje svarbą: „Mes puikiai žinom, ką reiškia turėti po visą pasaulį pasklidusią bendruomenę, kai šeimos ir draugai savo gyvenimus kuria kitų valstybių krantuose, ten dalinasi dainom ir šokiais, savo išskirtine kalba ir kultūra, o širdyse nešioja stiprią meilę savo kraštui“.
„Jei kažkuriuo metu sugalvosite grįžti į Lietuvą, žinokit, kad jūs praturtinot Airiją, kol čia gyvenot ir lygiai taip pat praturtinsit Lietuvą grižę“, - iš savo tautos patirties šnekėjo J.Costello, o kalbos pabaigoje pripažinęs esąs didelis sporto fanas, atsiprašė, kad negalėjo stebėti paskutinių Lietuvos rinktinės varžybų ir pasidžiaugė stipriu ir garsiu Lietuvos krepšiniu.
Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys dėkojo Airijai už svetingumą ir prisiminė, kad Airijos ir Lietuvos tarpvalstybiniai santykiai prasidėjo gerokai ankščiau nei prieš dvidešimt metų, tačiau okupacijos metai neleido jų stiprinti ir plėtoti. „Šiandien Lietuva ir Airija glaudžiai bendradarbiauja daugelyje sričių. Kartu dirbame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) bei Europos Sąjungoje, o 2013 metais kartu pirmininkausime ES Tarybai”, - pasakojo ambasadorius.
Po kalbų ir sveikinimų visus šią svarbią datą paminėti atvykusius užbūrė Airijos lietuvių folkloro kolektyvo „Lietuviškas dobilas“ programa. Penkerių metų kūrybinės veiklos jubiliejų švenčiantis ansamblis pademonstravo autentišką pasirodymą, kuris prasidėjo mažųjų narių eilėraščiais ir šokiais, tęsėsi jaudinančiu Ritos Kundrotaitės solo, darniom ir skambiom ansamblio sutartinėm, seniausius laikus siekiančiom liaudies dainom bei linksmais šokiais.
Į renginį atvykusi jau šešerius metus Airijoje gyvenanti Rūta neslėpė susižavėjimo: „Labai džiaugiuosi, kad atvažiavau – pasijutau stebinti tikrą senovės Lietuvoje vykstančią vakaronę, kur visi šypsosi vieni kitiems, muša būgnelius, dainuoja, aplink laksto į mamų sijonus įsikibę vaikai.“
„Šokiai, atrodo, vyko ne scenoje, o visai šalia. Pradėjus šokti vienai porai, po truputį prisijungdavo kitos. Viena moteris netgi iškvietė renginio svečią šokio“, - šypsojosi mergina.
Į šokių ratelį netikėtai įtrauktas Dmitrij Lagodin nesutriko ir kartu su „Lietuviško dobilo“ nariais trypė pagal liaudies muziką. Laisvai lietuviškai šnekantis ir dažnai lietuviškuose renginiuose besilankantis Rusijoje gimęs, Lietuvoje augęs vyras po renginio pasakojo: „Aš pavėlavau, todėl stovėjau prie durų – laukiau, kol pasibaigs šokis, kad galėčiau paeiti tolyn. Net nepajutau, kaip šokėja griebė už skverno ir nutempė į sceną“, - juokėsi Dmitrij.
Tris metus Airijoje gyvenantis ir dirbantis kunigas iš Ganos Antonis džiaugėsi , kad lietuviški šokiai ir dainos sušildė jo širdį. „O man Airijoje visuomet šalta“, - juokavo vyras ir pridūrė, kad mūsų liaudies šokiai jam labai priminė tradicinius afrikietiškus šokius. „Buvau labai maloniai nustebintas, pajutau, kad mūsų kultūras kažkas sieja“, - pasakojo Antonis.
Lietuvaitė Ieva, į renginį atsivedusi airį Romano, džiaugėsi atvykusi ir turėjusi progą lietuvių kultūrą pristatyti savo draugui: „Ne kasdien gali dalyvauti tokiam renginy ir išvysti gražiausių tautiškų dainų ir šokių pasirodymą. O kur dar lietuviškų patiekalų pristatymas ir degustacijos“, - susižavėjimo neslėpė mergina.
Po koncerto į Griffith koledžą susirinkusiems svečiams senąsias lietuvių tradicijas ir kultūrą saugantis ir populiarinantis kolektyvas „Lietuviškas dobilas“ surengė ir lietuviško kulinarinio paveldo pristatymą. Apie kiekvieną patiekalą buvo pasakojamos istorijos, o čia pat svečiai galėjo ir visko paragauti.
Buvo patiektos kelios lietuviškos duonos rūšys. Renginio vedėjai pasakojo, kad duona Lietuvoje buvo laikoma šventa ir dar iki šių dienų per vestuves yra dovanojama jauniesiems kaip saugaus gyvenimo garantas. Ruginę duoną renginio svečiams pristatė Airijoje įsikūrusi lietuviškų duonos kepimo tradicijų saugotoja, kompanija „Dublin duona“. O Dzūkišką bandą pagal senovinį savo šeimos receptą iškepė ir iš Lietuvos atsiuntė vieno iš „Lietuviško dobilo“ narių mama Onutė.
Susirinkusieji buvo vaišinami keletu rūšių rūkytos mėsos bei delikatesinių dešrų, kurias pristatė lietuviškų produktų tinklas „Lituanica“. Nepamiršti ir pieno produktai bei žymieji lietuviški varškės sūriai, kurių buvo įvairiausių: keptų, džiovintų, su kmynais, aguonomis ir kitokiais priedais. Sūrį buvo siūloma skanauti su medumi.
Saldumynų mėgėjai irgi nenusivylė – sudėti ant padėklų viliojo burnoje tirpstantys žagarėliai. Lietuviško kulinarinio paveldo pristatymas neapsiėjo ir be „dievų gėrimo“ - tikro lietuviško midaus.