Birželio 24–osios vakarą, vykstant Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui, pasamdytos privačios apsaugos firmos atstovai bandė užplombuoti Biržų evangelikų reformatų bažnyčios duris. Jie rėmėsi sutartimi su Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija, kuriai neva vadovauja Dalia Liaukevičienė.
Bendruomenės nariai skubiai susirinko ir meldėsi, kad bažnyčia nebūtų uždaryta. Budėjimas dieną ir naktį tebesitęsia jau daugiau kaip 80 parų.
Skaudi patirtis
Biržų rajono apylinkės teismas tenkino Biržų evangelikų reformatų parapijos prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išspręstas maldos namų nuosavybės klausimas.
Tikintieji apsaugojo Biržų evangelikų reformatų bažnyčią ir joje toliau vyksta iš anksto numatyti dvasiniai pataranavimai – sutuoktuvės, krikštynos, pirmosios Komunijos – Konfirmacijos šventė, vasaros kapinių šventės.
Žmonės žino, kad reikia būti budriems, nes jau yra skaudžios patirties: Vilniuje, Pylimo gatvėje esančios evangelikų reformatų bažnyčios pastatas taip pat buvo užrakintas aiškinant, kad čia bus atliekamas remontas.
Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suspenduoto dvasininko Algirdo Kvedaravičiaus tarnystės nepripažįstanti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenė liko už durų. Vilniaus evangelikai reformatai liko vieningi ir kartu su parapijos klebonu kunigu Tomu Šernu rado laikiną prieglobstį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur kiekvieną sekmadienį susitinka pamaldose.
Turtą išpardavė
Tuo metu, kai vieni meldėsi, kiti įgyvendino kitus planus. VĮ Registrų centro informacija apie nekilnojamąjį turtą byloja, kad šią vasarą privatiems asmenims buvo parduoti butai, kurie atėjus Nepriklausomybei buvo sugrąžinti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei.
Šių metų birželio 27 dieną buvo parduoti Sinodo rūmai, esantys sostinėje, Pylimo 7. Juos įsigijo sutuoktiniai I.S. ir R.S pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. VĮ Registrų centras duomenimis, pastato vidutinė rinkos vertė tomis dienomis buvo 1 mln. 424 tūkst. Lt. Drauge metu buvo išparduoti ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijai sugrąžinti butai, esantys Pylimo gatvės 20 name.
Liepos 20 dieną du butus – 24 ir 24a – įsigijo sutuoktiniai B.G. ir A.G. Tie patys asmenys rugpjūčio 2 dieną įsigijo ir Nr. 33 butą. Kitą dieną buvo sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai dėl Nr.32 ir Nr. 29 butų, kuriuos įsigijo sutuoktiniai A.K. ir R.K.
Rugpjūčio 2 dieną butą Nr.30 lygiomis dalimis įsigijo E..M. ir G.K., o rugpjūčio 12 dieną 27-ąjį butą nupirko D.N. ir R.N., butą Nr. 28 dešimt dienų anksčiau įsigijo R.K.
Rugpjūčio 2 dieną butas Nr. 31 buvo parduortas pil. E.V. Beje, šiek tiek ankščiau, šių metų vasario 18 dieną butą Nr.15, esantį tame pačiame Pylimo g. 20 name įsigijo R.K., o balandžio 19 dieną 25-ąjį butą nupirko M.K.
Ieškos teisybės
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, kunigas Tomas Šernas taip komentavo susidariusią situaciją: “Teisingumo ministerija yra įregistravusi tris juridinius asmenis, kurie atstovauja tai pačiai evangelikų reformatų bažnyčiai. Vieni nori išsaugoti per amžius išsaugotą bendruomenės turtą, kiti, remdamiesi sutartimis su įtartinos reputacijos fondų valdytojais, ją išparduoti. Pastaroji grupuotė, disponuojanti bažnyčios vardu, šio turto neuždirbo. Jis priklauso visiems evangelikams reformatams.
Valstybė siūlo mums tarpusavyje susitarti. Mes bandėme, ir ne vieną kartą, tai daryti: buvo pradėtos net diskusijos tarpininkaujant tretiesiems asmenims, tačiau, greitai jos būdavo nutraukiamos tų asmenų, kuriems viešumas ir bažnytinės teisės normos nėra parankios savo kėslams realizuoti.
Šventame rašte pasakyta, kad vidiniai bendruomenės reikalai negali būti sprendžiami viešai ir nebažnytinių institucijų, tai yra valdiškuose namuose. Tačiau, jei bažnyčios vardu ima veikti jos neįgalioti asmenys, maža to, parceliuoja istorinį religinės bendruomenės paveldą, Bažnyčia privalo kreiptis į pasaulietines teisėtvarkos institucijas.
Valstybė savo įstatymais nustatė, kad religinės bendrijos tvarkosi pagal savo kanonus. Tokiu būdu valstybė atsiriboja nuo sprendimų bažnyčios atžvilgiu. Tačiau, toks atsiribojimas jau nebėra pateisinamas, kuomet iškyla valstybės ir bažnyčios santykių problema, valstybė yra atsakinga už šiuose santykiuose veikiančių asmenų teisėtumą, įstatymų taikymą bei nuosavybės saugumą. Susidaro įspūdis jog Lietuvos Respublika nepajėgi ar nenori nustatyti santykių su Lietuvos evangelikų reformatų kanoniškai teisėta vadovybe. Kaip atrodytų, jei bažnyčios atstovai atsisakytų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir nustotų pripažinti pagal ją išrinktą ar paskirtą teisėtą vadovybę?”
Kol kas – daug klausimų, mažai atsakymų.
Regis, kunigaikščių-reformatų Radvilų nešta religinė-kultūrinė šviesa Lietuvoje sunkiai randa, kam šviesti.