„Kai kalbiesi arba girdi, kaip kalba kai kurie opozicijos atstovai, dažniausiai ko negirdime - tai, kad jų prioritetas ir tikslas yra nepriklausoma Baltarusija. To beveik negirdime. Daugiausia girdime, kad reikia daugiau pinigų“, - šitaip sau leido kalbėti ES ir NATO valstybės vadovė.
Ar A.Beliackis prašė D.Grybauskaitės pinigų? Kažkaip sunku patikėti. Jei neprašė, tai ar turi teisine ir demokratine valstybe save laikančios Lietuvos prezidentė taip ciniškai tyčiotis iš žmogaus, kuris tik dėl Lietuvos pareigūnų liokajiškumo ir infantilumo, jei nepavadinsime to tiksliau, dienas leidžia A.Lukašenkos kalėjime?
Klausimas retorinis.
Po tokių valstybės prezidentės žodžių vienintelis jausmas, kuris užplūsta, yra gėda. Gėda už Lietuvos valstybę, „už kapuos miegančius didvyrius“ gėda. Gėda, kad Lietuva prezidente išsirinko moterį, kuriai ne tik gėdos jausmas yra svetimas. Šiandieninė kalba per radiją rodo, kad prezidentei svetimas yra ir bet koks empatijos jausmas žmonėms, iš kurių prigimtinės laisvės jau pusantro dešimtmečio tyčiojasi Baltarusijos diktatoriaus valstybės mašina.
Net jeigu tai, ką, iš aukšto nužvelgdama A.Lukašenkos triuškinamus, namuose ir gatvėse net už plojimus mušamus, kalėjimuose kankinamus Baltarusijos opozicionierius bei jų šeimų narius, apie juos pasakė D.Grybauskaitė, būtų tiesa, tai nė per nago juodymą nesumažina mūsų valstybės institucijų, pirmiausia Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų, padaryto nusikaltimo, parduodant vieną vienintelį A.Beliackį.
Pasiųsti niekuo nekaltą kovotoją už laisvę tiesiai į diktatoriaus kalėjimą būtų nusikaltimas net tuo atveju, jeigu daugumą Baltarusijos opozicionierių remtų Kremlius, beje, dar visai neseniai buvęs tos pačios D.Grybauskaitės trokštama akių šviesa.
Ar ne pati D.Grybauskaitė nusisuko nuo Gruzijos ir visos aktyvios Lietuvos užsienio politikos Rytuose, kad tik įtiktų tam pačiam Kremliui? Ne ši prezidentė liepė infantiliam Seimui ieškoti nebūtų slaptų CŽV kalėjimų ir gadinti santykius su mūsų sąjungininku JAV? Ir štai dabar ši prezidentė kaltina vargšus baltarusius, kad juos remia Kremlius. Kaip tokiais atvejais sakoma, meluoti galima, bet ir saiko reikia turėti.
Kiekvienam Sąjūdžio laikų lietuviui, siekusiam Nepriklausomybės atkūrimo, turėtų būti gėda dar ir dėl skystos prezidentės argumentacijos.
Tik šypseną gali sukelti D.Grybauskaitės argumentas-padūsavimas, kad kovotojai su A.Lukašenkos diktatūra „nekalba apie Baltarusijos nepriklausomybę“. Dvejetas iš logikos, Jūsų Ekscelencija.
Kaip galima siekti nepriklausomybės šalyje, kuri jau dvidešimt metų nepriklausoma? Šalyje, kuri jau seniai yra nepriklausoma, bet ją jau pusantro dešimtmečio valdo žmogaus teisęs pamynęs diktatorius, žmonės paprastai siekia demokratijos, o ne valstybės nepriklausomybės.
Na, o kaltinimo, kad Baltarusijos disidentus remia Kremlius, be paties A.Lukašenkos, nepakartotų joks pasaulio valstybės vadovas, turintis bent vieną patarėją, gebantį suregzti pora rišlių sakinių.
Todėl, kad šis „argumentas“ yra visų diktatūrų, pradedant Kremliaus bolševikais, F.Castro, Šiaurės Korėjos vadukais tėtuku ir sūneliu, ir baigiant Libijos pulkininku M.Gaddafi, labiausiai nuvalkiotas argumentas, naudojamas savo šalies disidentams šmeižti. Jei netikite, Ponia prezidente, pasižiūrėkite šios dienos pasaulio informacijos agentūrų pranešimus - bent dešimt banditų, uzurpavusių valdžią rėkauja, kad kovotojai su jais yra nupirkti priešiškų užsienio jėgų.
Kadangi D.Grybauskaitė yra vienintelė ES valstybės vadovė, kuriai patarėjų nereikia, nes ji iškart po išrinkimo pareiškė, kad ji pati išmano visas gyvenimo sritis, tenka už patarėjus prezidentei priminti, jog būtent KGB Lietuvoje 1988-1990 metais skleidė gandus (o ir iki šiol tai kartojama visų tada krūmuose tupėjusių menkystų), kad Sąjūdį įkūrė KGB, ir kad dauguma iškiliausių Sąjūdžio veikėjų, įskaitant V.Landsbergį, yra KGB agentai.
Nejau Vilniaus kompartijos partškolos docentė tais daugumai lietuvių atmintinais Atgimimo metais, kai apie jos dabar vis dažniau skelbiamus nuopelnus valstybei nežinojo net ji pati, vietoj V.Kudirkos ir J.Basanavičiaus tekstų daug uoliau bus kalusi KGB agitpropo medžiagą, skirtą „kovai su Lietuvos buržuaziniais nacionalistais“? Agitpropas taip įsiėdė į kraują, kad dabar ima ir prabyla pačios valstybės prezidentės lūpomis?
Kai reikia, o dar dažniau, kai visai nereikia. Šiuo itin skaudžiu Lietuvos valstybei atveju, kai vieninteliai žodžiai po R.Šimašiaus liberalių valdininkių kraują stingdančių „pokštų“ prezidentei, kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos pareigūnui kalbant apie Lietuvos valstybės santykius su Baltarusijos opozicija, gali būti tik atsiprašymas ir atjauta.
Prezidentė praleido gerą progą patylėti. Ar Seimas, Vyriausybė, intelektualai, bent kas nors Lietuvoje dar pasinaudos proga prabilti, kad mūsų karalius nuogas?