Sojos - geriau už žirnius?

Patrauklios dėl kelių priežasčių

- Pavasarį sojų sėklų įsigiję ūkiai šių naujų mūsų kraštuose augalų sėjo nedidelius plotus – dažniausiai po kelis hektarus. Aštuonis hektarus sojų augina Kėdainių r. Beržų ŽŪB, priklausanti „Litagros“ įmonių grupei. Dabar sojų laukas, kurio nedidelėje dalyje bandymų tikslais pasėta austriška veislė `Merlin`, o didžiąją dalį sudaro ukrainietiška veislė Anuška, iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, nors matyti pavienių piktžolių.

„Augalininkystės ūkiuose viena aktualiausių problemų tampa „gerų“ priešsėlių trūkumas. Kadangi rapsų pasėlių iki begalybės plėsti nebegalima, reikia ieškoti kitų tinkamų augalų. Žirniai ar juo labiau kitos ankštinės kultūros, kurios agronominiu požiūriu yra vertingi priešsėliai, neturi komercinio patrauklumo. O sojos, kaip kviečiai ar rapsai, yra biržos prekė. Todėl jų supirkimo kainos augintojams gali būti patrauklios“, – motyvus, kodėl išbandomas sojų auginimas, dėsto agronomas Rimantas Petrauskas, UAB „Litagros prekyba“ konsultantas.

Be to, sojos dėl ant šaknų gyvenančių gumbelinių bakterijų kaupia biologinį azotą. Taigi juo praturtintos dirvos galima netręšti mineralinėmis azoto trąšomis – taip taupomi joms skirti pinigai.

Kitas visiems žinomas sojų pranašumas – jų pupelės yra vertingas, daug baltymų turintis pašaras, taip pat ir maistas.

Kai kurios naujos kartos sojų veislės, kurias kuria užsienio selekcininkai, gali būti auginamos šiauresniuose kraštuose, tokiuose kaip Lietuva. Pasak R.Petrausko, teigiama, kad sojų auginimo zona baigiasi ties 55–ąja paralele. Ji mūsų šalyje eina per Kėdainių rajoną. Toliau į šiaurę (Pakruojis, Pasvalys) jau prasideda 56–oji, o į pietus, Marijampolės link – 54–oji paralelės. Taigi galima teigti, kad kėdainiečių žemės yra šiaurinė sojų auginimo arealo riba.

Sojų auginimo technologija buvo pasirinkta, derinant ukrainiečių bei kitų sojas auginančių šalių rekomendacijas ir taikant jas lietuviškomis sąlygomis. Beržų ŽŪB sojos pasėtos gegužės 10 d. Prieš sėją sėklos buvo apdorotos gumbelinių bakterijų preparatu rizogenu. Laukas įdirbtas įprastai, patręštas 200 kg/ha salietros ir 200 kg/ha NPK trąšų. Sojos dažnai auginamos plačiais tarpueiliais: Beržų ŽŪB sėta 36 cm tarpais tarp eilučių. Sėjos norma – 120–130 kg/ha.

Kalbėdamas apie sojų auginimą R.Petrauskas sako, jog mūsų ūkiams pagrindinė problema yra piktžolių naikinimas. Kadangi sojų gamybiniuose plotuose anksčiau neauginome, registruotų pesticidų joms neturime. „Iš pradžių sojos auga lėtai, kol lapai uždengia tarpueilius, praeina nemažai laiko. Todėl be herbicidų visiškai išvengti piktžolių neįmanoma. Dabar manome, kad mūsų sąlygomis sojas reikėtų sėti ne tokiais plačiais, o įprastais kaip ir javams tarpueiliais. Galbūt tuomet augalai greičiau nukonkuruotų dygstančias piktžoles. Bendrovės lauke, į kurį sėjome sojas, rudenį buvo naudoti glifosatai, tai irgi iš dalies lėmė, kad pasėlyje piktžolių nebuvo labai daug“, – pasakoja R.Petrauskas.

Dar vienas būdas, agronomo manymu, padėsiantis sumažinti pasėlių piktžolėtumą, – ankstyvesnė sėja. Per anksti sėti sojų selekcininkai nerekomenduoja, esą per šaltoje dirvoje gali supūti jų sėklos. Tačiau piktžolių atžvilgiu ankstyvesnė sėja ankštiniams augalams pasiteisina. „Manyčiau, šių metų sąlygomis sojas buvo galima pasėti maždaug dešimčia dienų anksčiau. O iki to laiko galima purenti dirvą ir taip išnaikinti sudygusias piktžoles“, – dabar svarsto R.Petrauskas.

Kiti sojų augintojai, ne paslaptis, nuo piktžolių bandė naudoti žirniams tinkamus herbicidus, nors tai daryti ir neleistina. „Kol nėra didelės paklausos, chemijos firmos nesuinteresuotos registruoti sojoms skirtų herbicidų. Jeigu ateityje tai būtų padaryta, būtų išspręsta pagrindinė sojų auginimo problema“, – sako R.Petrauskas.

Dėl ligų ir kenkėjų sojų pasėlyje problemų Beržų ŽŪB neturėjo. Tiesa, buvo patebėta vienos ligos požymių, bet ji masiškai neišplito.

Kadangi minėtas veisles selekcininkai pristato kaip labai ankstyvas, augintojai tikėjosi, kad sojos pas mus subręs panašiu laiku kaip vasariniai rapsai. Tačiau šiemet žemės ūkio augalų vystymosi tempus pakoregavo oro sąlygos. Žieminiai javai subrendo maždaug savaite anksčiau nei įprasta, o vasarojus – savaite ar net dešimčia dienų vėliau. Jeigu metai būtų buvę sausesni, galbūt šiuo metu sojos jau būtų subrendusios ir kuliamos.

„Norėjome, kad sojos būtų priešsėlis žieminiams kviečiams. Matome, kad jas nukulti iki kviečių sėjos ir lauką jiems paruošti būtų šiek tiek vėloka. Tačiau sojos kaip vasarinių kviečių priešsėlis puikiai tiks“, – sako R.Petrauskas.

Dabar laukiama, kada sojų pasėlis baigs bręsti. Tikimasi, jei bus gražūs, sausi orai, kombainu į sojų lauką bus galima važiuoti po dviejų savaičių. Derliui nuimti specialių priemonių nereikės. Tam tinka įprasti kombainai, kuriuose nustatomas sojų kūlimo režimas.

Vertindamas pirmųjų sojų auginimo metų patirtį „Litagros“ agronomas sako, jog tikėtasi, kad sojos bus mažesnio aukščio, kaip matė `Anuška` veislės pasėlius pernai Ukrainoje. Beržų ŽŪB lauke jos užaugo iki 120–130 cm. Todėl stiebai neatlaikė ankščių svorio ir pagulė. `Merlin` veislės augalai žemesni, tad mažiau išgulę.

Koks laukiamas derlius, kol kas sunku iš akies pasakyti. R.Petrausko manymu, galėtų būti apie 2 t/ha. Derlių planuojama arba parduoti perdirbimo įmonei, arba perdirbus į pašarus panaudoti kitiems „Litagros“ ūkiams, laikantiems gyvulius.

Sojų kainos pasaulio biržose panašios kaip ir rapsų, kurie dabar kainuoja apie 1500 Lt/t. R. Petrausko skaičiavimu, sojų auginimo savikainos atsipirkimo riba svyruoja tarp 1,5–2 t/ha derliaus. Jeigu derlingumas didesnis, sojos pelningos. O jeigu mažesnis, šie ankštiniai augalai, agronomo pažiūriu, vis tiek duoda pliusą kaip puikus priešsėlis, kuris dirvoje dar sukaupia ir nemažą kiekį (iki 170 kg/ha veikliosios medžiagos) azoto.

Naujos kartos sojų veislės šiemet tiriamos ir Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje (AVTS). Veislių savininkai pateikė paraiškas tirti dvi veisles: ukrainietišką ‘Monika‘ ir austrišką ‘Merlin‘. Tyrimo tikslas – įsitikinti, kad šios veislės tinka auginti mūsų klimato sąlygomis. Tuomet jos būtų įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir platinamos.

Kauno AVTS sojos buvo pasėtos dviem terminais: gegužės 3 d. ir 13 d. Kaip pasakoja skyriaus vyriausioji agronomė Elvyra Leonavičienė, dabar vizualiai abiejų sėjos terminų augalai mažai skiriasi. Ar skirsis derlingumas, bus aišku nukūlus. Veislių savininkų teigimu, ‘Monika‘ veislė ypač ankstyva. Tačiau derlius dar nesubrendo. Pasak E.Leonavičienės, gali būti, kad kūlimo teks laukti iki spalio pradžios, lems oro sąlygos – ar bus šilta, saulėta, ar vėsu ir lietinga. Agronomė tikisi, kad sojų derlius, sprendžiant pagal dabartinę laukelių būklę, turėtų būti didesnis negu žirnių. Tačiau iš anksto spėlioti, kiek užderės, ji nemėgina. „Viską parodys svarstyklės. Ne tik derlių sversime. Skaičiuosime ir augalo ankštarų skaičių, vertinsime atsparumą išgulimui, sėklų išbyrėjimui ir kitus veislės rodiklius“, – sako E.Leonavičienė. Pasak jos, sojos, kaip ankštiniai augalai, vieną savo pranašumą prieš žirnius jau parodė: po liūčių pastarieji dažnai išgula taip, kad nebelieka ką kulti. O sojos, nors šiemet liepą ir rugpjūtį iškrito itin daug kritulių, praėjo kruša, pagulė tik šiek tiek.

Veislių tyrimo sklypeliuose herbicidai nebuvo naudoti, kaip minėta, sojoms skirtų Lietuvoje nėra registruota. Kadangi ploteliai nedideli, piktžolės buvo ravimos rankomis. Teko veislių tyrėjams ginti sojas nuo vabalų – rugpjūčio pradžioje per karščius buvo užpuolę sitonai, kurie graužė lapus.

Norint registruoti veislę, vasariniai augalai tiriami dvejus metus. Ar bus Kauno AVTS auginamos sojos kitąmet, pirmiausiai spręs veislių savininkai. E.Leonavičienės nuomone, visai tikėtina, kad naujos kartos sojų veislės ateityje gali įsitvirtinti mūsų ūkiuose. Pagal vienų metų tyrimo rezultatus daryti apibendrinimus dar anksti. Be to, šie metai žemės ūkio augalams augti buvo netipingi: pavasarį trūko drėgmės – sojos iš pradžių gana lėtai augo, vasarą ir rudens pradžioje buvo labai drėgna, todėl vegetacija užsitęsė. Kitąmet oro sąlygos gali būti kitokios. Autorės nuotrauka

Agronomas Rimantas Petrauskas, UAB „Litagros prekyba“ konsultantas, sako, kad sojų nauda matuojama ne vien derliaus dydžiu. Šie ankštiniai augalai yra puikus priešsėlis kitoms žemės ūkio kultūroms.