Gražų rugsėjo 17-osios rytą visi Salduvės progimnazijos mokytojai, mokiniai su savo šeimomis rinkosi į miesto bulvarą prie Šiaulių dviračių muziejaus, kur turėjo prasidėti miesto pilietinė akcija ,,Laisvė dviračiui“. Jau trečius metus prie jos organizavimo prisideda Salduvės progimnazijos kolektyvas.
Salduviečiai paruošia lankstinukus dviratininkams su reikalinga jiems informacija, ne tik patys aktyviai įsijungia į dviratininkų gretas, bet maršruto metu atlieka apsaugininkų, pagalbininkų ir varžybų teisėjų darbą. Smagu, kad ir baigiant šventinę akciją koncerte dviratininkams skambėjo Salduvės progimnazijos muzikos mokytojos J.Andriulienės sukurta ir jos paruoštų mergaičių atliekama daina – himnas dviračiui ir dviratininkams.
Šiauliai dažnai pristatomas kaip dviratininkų miestas. Pilietinė akcija ,,Laisvė dviračiui“ dar kartą įrodė, kad mieste dviratis mėgiamas, su juo smagu ir gera draugauti. Puikiai organizuota akcija turi savo globėją- tai miesto savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Matonienė, kuri visad įsijungia į dviratininkų gretas. Renginys mieste tampa vis populiaresnis, tad kasmet įgyja vis daugiau rėmėjų, kurie įvairiai prisideda prie gražios akcijos.
Šiemet akcijoje dalyvavo net 886 užsiregistravę dalyviai. Jie turėjo galimybę, mindami pedalus, pasigrožėti rudenėjančiu gimtuoju miestu, smagiai pabendrauti vieni su kitais, sudalyvauti estafetėse ir loterijoje. Džiugu, kad tarp įvairiai apdovanotųjų buvo ir Salduvės progimnazijos bendruomenės narių. Tarp estafetės nugalėtojų buvo apdovanota mokyklos penktokė Miglė VIliušytė, loterijoje laimėjo penktokas Povilas Ramonas, septintokas Arūnas Chlevickas ir mokytoja Irena Andrijauskienė. Tačiau labiausiai bendruomenė džiaugėsi prizu- dviračiu, kurį gavo visas kolektyvas, gausiausiai dalyvavęs akcijoje. Tai gražiausias mokyklos vieningo darbo įvertinimas.
Kuo skiriasi ši pilietinė akcija nuo dviratininkų varžybų? Pirmiausia tuo, kad čia laimi kiekvienas dalyvis. Sportas, oras, bendravimas su žmonėmis padeda atstatyti tiek fizines, tiek protines jėgas. Stebint akcijos metu smagiai besišnekučiuojantį senelį su jaunų mergaičių būreliu, buvusį merą, ragaujantį mokytojų raugintus agurkėlius , mokyklos direktorę su visa savo šeima, važiuojančią greta savo mokinukų, apima jausmas, kad mums ypatingai reikia tokių renginių- ne pompastiškų, o nuoširdžių, pakraunančių noru draugiškai, gražiai ir sveikai gyventi.
Reizgevičienė Genovaitė, Salduvės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja