Pirmasis blynas neprisvilo. Aukcionas įvyko. Jame parduota 20 galvijų. Viliamasi, jog ateityje čia rengsimuose aukcionuose dalyvaus ir kitų geriausių naminių gyvulių, paukščių augintojai. Ketinama čia organizuoti visų trijų Baltijos šalių veislinių gyvūnų parodas–aukcionus ir pritraukti pirkėjų iš Turkijos, Rusijos bei kitų šalių.
Šiemet paroda buvo gerokai skurdesnė nei galėjo būti dėl šalyje prasiautusių ir tebesiaučiančių ligų. Saugantis kiaulių maro atgimimo, į Algirdiškius nebuvo atvežta nė viena riestasnukė. Pastaruoju metu išplitus arklių kvėpavimo organų ligai – rinopneumonijai – atsisakyta planų parodoje pristatyti Lietuvoje išaugintus geriausius žirgus, galėjusius labai praturtinti bei pagražinti renginį.
Mažiau nei anksčiau Algirdiškiuose rengtose parodose šiemet buvo naminių paukščių, triušių, brangiakailių žvėrelių, kitų gyvūnėlių. Tačiau ir be pastarųjų gyvūnų Algirdiškių parodų centre buvo į ką akis paganyti ir ūkininkams, ir žemės ūkio specialistams, verslininkams, ir šiaip smalsuoliams.
Be to, anksčiau Algirdiškiuose vykdavo tik parodos, o dabar – ir mugė. Čia buvo galima sudaryti naudingų sandorių, įsigyti veislinių gyvulių.
Pasveikino žemdirbių elitą
„Čia susirinko žemdirbių elitas. Gyvulių augintojai sukuria pačią didžiausią šalyje pridėtinę vertę“, – kalbėjo penktadienį respublikinę veislinių gyvūnų parodą–mugę Algirdiškių parodų centre atidaręs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Pasak Vyriausybės atstovo, ši paroda jam – kaip laboratorija, padedanti išsiaiškinti, kokius įstatymus reikia pakeisti ar galbūt priimti naujus.
„Parodoje galime pamatyti, ko pasiekėme gyvulininkystės srityje, turime puikią progą pabendrauti, pasidalyti patirtimi. Linkiu, kad Lietuvoje neliktų apleistų pievų, kad jose ganytųsi gyvulių ir galvijų bandos“, – sveikindamas į parodą susirinkusiuosius linkėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Parodos dalyvius bei svečius sveikino ir Panevėžio rajono savivaldybės, padėjusios organizuoti renginį, meras Povilas Žagunis. „Gyvulininkystė – žemės ūkio šaka, reikalaujanti dirbti be išeiginių“, – sakė rajono vadovas.
Anot parodos–aukciono svečio Veterinarijos akademijos kanclerio prof. Henriko Žilinsko, veislininkystės kelias Lietuvoje buvo duobėtas. „Mes, mokslininkai, dabar turime vytis jus, žemdirbius. Reikia įvairių laboratorijų, galinčių nustatyti gyvulių genetinę vertę. Reikėtų susieti Žemės ūkio rūmų darbą su mokslininkų veikla – įsteigti veislininkystės vertinimo centrą, į jo darbą įtraukiant ir kitų šalių specialistus“, – iškėlė idėją profesorius.
Jis taip pat išreiškė apgailestavimą, jog Veterinarijos akademijoje net trejus metus buvo visiškai pamiršta zootechniko specialybė – niekas nesirinko jos kaip studijų objekto. „Tad aš noriu paklausti: kur jūsų vaikai, anūkai?“ – kreipėsi į žemdirbius LVA vadovas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas paskelbė apie šeštadienį būsimą pirmąjį Nepriklausomoje Lietuvoje gyvulių aukcioną. O Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) narys Nikolajus Dubnikovas pranešė apie asociacijos narių ketinimus steigti kooperatyvą Algirdiškių parodų centrui perimti iš valstybės.
„Kooperatyvo įstatai jau parengti. Rengsime čia parodas, aukcionus, parodysiančius tikrąją mūsų užaugintų žemės ūkio produktų vertę“, – sakė N. Dubnikovas.
Algirdiškiams ruošia aukcionų centro ateitį
Šiuo metu 97 proc. Algirdiškių komplekso akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai. Pastaruoju metu gyvulių augintojai nerimavo dėl pasklidusių kalbų apie galimą parodų centro privatizavimą. Esą į Algirdiškius nusitaikę stambūs verslininkai, nė neketinantys ateityje čia rengti gyvulių parodų ar aukcionų. Žemdirbiams tai būtų buvęs didžiulis praradimas.
„Privatizavimo nebus!“ – per parodos atidarymą penktadienį žemdirbius patikino žemės ūkio ministras.
Pasak ŽŪR pirmininko A. Stančiko, idėja atgaivinti dar nuo sovietmečio rengtas veislinių gyvulių, gyvūnų parodas kilo dėl keleto priežasčių. Pirmiausia apie tai pagalvota, pradėjus diskutuoti dėl pačių objektų, naudotų parodoms rengti, išsaugojimo.
„Turime objektus Algirdiškiuose ir Šilagalyje (Panevėžio r.). Jie dabar priklauso valstybei, tačiau situacija keičiasi, naikinama čia buvusi veikla, objektai lieka. O koks tolesnis jų likimas? Ir tada iškelta idėja, kad šie objektai turi atitekti ūkininkams“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė
A. Stančikas.
Žvelgiant į ateitį, A. Stančiko įsitikinimu, Algirdiškių parodų centras turėtų būti naudojamas gyvulių aukcionams rengti, jis turėtų tapti žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Čia vyksiančiuose aukcionuose ūkininkų galvijai būtų parduodami už realią kainą, o ją padiktuoja rinka – aukcionas.
Idėja šiemet Algirdiškiuose surengti gyvūnų parodą–mugę buvo realizuota, paremiant ŽŪM iš veislininkystės programos lėšų. „Tikimės, kad nuo to „užsisuks“ nuolatinė prekyba gyvuliais“, – viliasi A. Stančikas.
Rusams reikia lietuvių žalmargių
ŽŪR vadovas Plungėje turi mišrų ūkį, priklauso žemės ūkio kooperatinei bendrovei (ŽŪKB) „Pieno gėlė“. Anot A. Stančiko, dar prieš metus jis, kaip vienas kooperatyvo vadovų, diskutavęs su žemės ūkio ministru apie tai, jog iš Lietuvos labai daug eksportuojama veršelių, o gyvulių augintojams gerokai naudingiau būtų eksportuoti suaugusius galvijus. Pernai lapkritį ŽŪKB „Pieno gėlė“ išsinuomojo minėtus Algirdiškių ir Šilagalio objektus ir pradėjo eksportuoti pienines telyčias.
„Iki to laiko, kol kooperatyvas neeksportavo telyčių, jų kainos nesiekė nė 3 tūkst. Lt. Dabar už tas pačias telyčias ūkininkas gauna 5–5,2 tūkst. Lt. Kaina pakilo beveik dvigubai. Vadinasi, yra motyvacija. Veršiukų dabar parduodama mažiau, nes ūkininkai siekia kito rezultato“, – džiaugiasi A. Stančikas.
„Pieno gėlė“ daugiausia gyvulių eksportuoja į Turkiją, bet Lietuvoje išaugintais veisliniais gyvuliais labai domisi ir Rusija. „Tenka tik apgailestauti, kad į šį aukcioną neatvyko Smolensko srities gubernatoriaus pavaduotojo vadovaujama delegacija. Jiems iškilo kliūčių dėl vizų, bet ne dėl lietuvių kaltės“, – gailėjosi potencialių pirkėjų Algirdiškiuose nesulaukęs ŽŪR pirmininkas.
Rusų tikslas, anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, – pirkti didžiulius kiekius veislinių galvijų iš Lietuvos pieno sektoriaus. Jiems reikia senojo genofondo lietuviškų juodmargių, produktyvių, bet nereiklių pašarams, atsparių ligoms.
„Parduokite mums sovietinio tipo telyčių“, – prašo rusai. Jie prisipirkę holšteinų veislės galvijų iš Vokietijos, bet gerų rezultatų nesulaukę. „Kaip aš juokauju, – sako A.Stančikas, – tos karvės nesulaukė pavasario, nes yra labai produktyvūs, pašarams reiklūs galvijai.“ Lietuvių ūkininkų požiūriu, nori gero rezultato – gyvulius šerk gerais pašarais. Rusai į tai žiūrį kiek kitaip...
Į parodą-aukcioną nepateko visi norintieji
Lietuviams surengti pirmąjį galvijų aukcioną Algirdiškiuose padėjo tokios patirties jau turintys latviai. O prisikviesti potencialių parodos–aukciono dalyvių rengėjams nebuvę sudėtinga.
„Labai aktyviai įsitraukė visos mūsų galvijų augintojų asociacijos, kooperatyvai – „Pieno puta“ iš Kupiškio, „Pieno gėlė“.
Organizuoti parodą–aukcioną buvo lengva ta prasme, kad įtikinėti
nereikėjo. Prie mūsų prisijungė ir didelis būrys rėmėjų, susijusių su žemės ūkiu – pieno sektoriaus atstovai, pašarų, technikos tiekėjai. Net nebuvo įmanoma visų norinčiųjų pakviesti“, – džiaugėsi ŽŪR pirmininkas.
Prieš vežant į parodą–aukcioną galvijai buvo ištirti dėl įvairių ligų. Iš parodai–aukcionui skirtų lėšų gyvulių augintojams buvo kompensuojamos gyvulių transportavimo, veterinarinių tyrimų, pašarų, gyvulių priežiūros bei draudimo parodos metu išlaidos. Be to, renginio organizatoriai pasirūpino nemokamu parodos dalyvių apgyvendinimu.
„Šįkart dalyvauti aukcione pakvietėme tik Lietuvos skerdyklas. Jeigu būtume organizavę tikrą aukcioną, būtų kilę problemų dėl vietos. Porą furgonų telyčių būtų pristačiusi vien „Pieno gėlė“, būtų dalyvavę ir turkai. Tada nebūtume galėję tinkamai organizuoti parodos. Todėl apsiribojome mažesniu ratu, pasikviesdami vien šalies įmones“, – apie parodos–aukciono organizavimo subtilybes pasakojo A. Stančikas.
Apžiūrėjęs į parodą suvežtus gyvulius, A. Stančikas mūsų laikraščiui prisipažino, kad jam kyla noras ir pačiam sudalyvauti aukcione ir į savo ūkį parsivežti naujų galvijų. „Manau, čia bus sudarytas ne vienas naudingas sandoris tarp ūkių. Juk anksčiau Algirdiškiuose vykdavo tik parodos, o dabar – ir mugė, tad galima įsigyti patikusių gyvūnų.“
Paroda - puiki reklama
Pasak LMGAGA atstovų, gyvulių parodos–aukcionai yra viena populiariausių veislinių gyvūnų pardavimo būdų Europoje.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentas Tomas Raudonius ir direktorius dr. Edvardas Gedgaudas „Ūkininko patarėjui“ sakė dalyvaują parodoje, nes norį populiarinti holšteinų veislės gyvulius.
„Internetas neatstos gyvo vaizdo. Kaip ir žmonos internetu nesusirasi – gali susipažinti, bet pamačius gyvą gali tekti labai nusivilti“, – juokavo dr. E. Gedgaudas. Pasak LGVA vadovų, reikia parodyti, kaip iš tiesų atrodo holštei-nų – populiariausios pasaulyje veislės – galvijai.
„Didžiausia šios veislės bulių pasiūla, jie aukščiausiai vertinami. Holšteinų karvės duoda daugiausia pieno, didžiausia selekcija atliekama su šiais gyvuliais. Asociacijos tikslas – lygiuotis į geriausius pasaulio gyvulius“, – gyrė holšteinus bei asociaciją T. Raudonius.
Ekologinio ūkio savininkas iš Biržų Vytautas Stankevičius parodoje gavo progos pasišnekėti ir su žemės ūkio ministru. Jam pristatė atsivežtas džersio veislės pienines karves ir keturių mėnesių veršelį. Didžiojoje Britanijoje išvestos vienos mažiausių karvių, anot ūkininko, pieno duoda daugiau už kitų veislių tiek pat sveriančias karves, o pašaro suvartoja trečdaliu mažiau. Be to, jos nereiklios pašarui, kaip ožkos nuėda krūmynus. Džersiai, ūkininko teigimu, unikalūs ir tuo, kad yra vieninteliai galvijai, liežuviu išsivalantys savo dantis.
UAB Upytės eksperimentinis ūkis (Panevėžio r.) parodoje eksponavo tris melžiamas Švedijos žalmarges ir septynias veršingas telyčias. Ūkio direktorius Audrius Zalatoris įsitikinęs, jog reikia vežti gyvulius į parodas, nes tai – puiki reklama.
„Parodoje pristatai savo užaugintą produkciją, pasitempi. Reikia mokėti parodai paruošti gyvulį – apkirpti jį. Jei nedalyvauji parodose, apsileidi“, – mano A. Zalatoris. – Mūsų šalyje parodų rengėjai kviečia dalyvauti gyvulių augintojus, o užsienio šalyje gyvulių augintojai patys organizuoja parodas.“
Nuo streso galvijus gelbėjo ir delikatesai
Pasak dr. E. Gedgaudo, kad į parodą vežami galvijai patirtų kuo mažiau streso, reikia elgtis su jais gražiai – nešaukti ant jų, nemušti lazdomis.
„Kiekvienas į parodą vežamas galvijas gerai valomas, apkerpamas, tinkamai maitinamas. Dėl streso galvijų apetitas mažėja, todėl duodame jiems daugiau delikatesų – koncentruotųjų pašarų, gero šieno. Jei būna labai sudėtinga susitvarkyti, įleidžiame raminamųjų vaistų, vežame į parodą specialiu transportu – laikomės visų gyvūnų gerovės reikalavimų. Juk labai svarbu į parodą atvežti gyvūną sveiką, gražų, patrauklų akiai“, – sakė LGVA direktorius.
Upytės eksperimentiniame ūkyje parodai atrinkti eksponatai, gero produktyvumo ir genetiškai gerų tėvų palikuonys, prieš savaitę iki parodos atskiriami nuo bandos – iš ganyklų parvedami į tvartus. Pakeičiamas jų šėrimas – nebegauna žolės, kad neviduriuotų.
Parodą pagyvino atrakcijos
Be jau minėtų galvijų veislių, Algirdiškiuose buvo pristatytos Lietuvos žalosios ir juodmargės karvės, mūsų šalyje auginamų mėsinių hailendų, šarolė, galovėjų, angusų, aubrakų, herefordų, simentalų ir limuzinų veislės karvės, buliai, veršeliai.
Geriausi savo veislės pavyzdžiai – hailendų karvė ir aubrakų bulius – buvo įvesti į lauko aptvarą, kad publikai pademonstruotų visą savo grožį. Milžinų limuzinų parodos rengėjai nedrįso išvesti iš tvirtų tvarto gardų į lauko aptvarą, kad „nebūtų pasilakstymo kaip Ispanijos koridoje“.
Lietuvos avių augintojų asociacija atvežė Lietuvos juodgalvių, vietinių šiurkščiavilnių, tekselio, sufolkų, ostfryzų veislės avių, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacija – ožkyčių. Panevėžio rajone gyvenantys paukščių augintojai eksponavo dekoratyvines vištas, putpeles, žąsis, antis.
Veikė žemės ūkio technikos ekspozicijos, savo gaminiais prekiavo mėsos ir pieno produktų gamintojai. Parodoje–mugėje surengta atrakcijų, sulaukusių ir ūkininkų, ir vaikų dėmesio.
„Pieno kokybė priklauso ir nuo melžėjos, ir nuo melžimo įrangos kokybės, tvarkingumo. Kiekviena melžėja privalo mokėti pamelžti karvę rankomis. Svarbu tai daryti taisyklingai, melžiant neturi būti tampomi speniai“, – sakė parodomojo melžimo rankomis ir melžimo įranga organizatoriai.
Panevėžio šunų mylėtojų klubas „Lunaris“ parodos dalyviams ir svečiams surengė savo augintinių pasirodymą su dresūros ir šou elementais.
Antrąją parodos–mugės dieną prieš aukcioną visi gavo progą pamatyti, kaip kerpama avis.
Pirmasis aukcionas įvyko!
Rugsėjo 17 dieną Algirdiškiuose organizuotam veislinių galvijų aukcionui buvo atrinkti ir galimiems pirkėjams pristatyti 34 galvijai. Beveik be konkurencinės kovos parduota 20 galvijų. Ne visi pirkėjai ir pardavėjai norėjo viešintis.
Ekologiniame Felikso Vaitelio ūkyje (Kėdainių r.) užaugintų limuzinų veislės 14 buliukų, vidutiniškai sveriančių po 700 kg, skersti įsigijo mėsos produktų gamintoja „Biovela“. 1 kg gyvojo bulių svorio „Biovelai“ atsiėjo po 12,5 Lt.
Į skerdyklą iš aukciono iškeliavo ir penki aubrakų buliukai, vidutiniškai svėrę po 650 kg. Jie parduoti taip pat už 12,5 Lt/kg gyvojo svorio.
Daug geresnis likimas laukia aukciono puošmenos – Plungės rajono ūkininko išauginto 20 mėnesių aubrakų veislės buliaus. Už 5600 Lt – 100 Lt didesnę už pradinę aukciono kainą – šį jauną bulių veislei įsigijo Kauno rajono ūkininkas.
Aukcione nerado pirkėjų trys simentalų jaunikliai, šešios telyčios ir keturi buliukai. Niekas šįkart nepanoro įsigyti ir nuo karvės dar neatjunkyto keturių mėnesių galovėjų buliuko.