To priežastimi gali tapti fondo užmojai iš jo maisto produktus
kaip labdarą gaunančių organizacijų nuo spalio reikalauti 14
centų mokesčio už kiekvieną paramos kilogramą.
Anot Lietuvos „Carito“ atstovo Gedimino Salvanavičiaus, per šios
organizacijos tarybos posėdį nuspręsta daugiau nebendradarbiauti su
„Maisto banku“, nes šio fondo noras pasipelnyti kitų sąskaita yra
nepriimtinas, pažeidžiantis solidarumo ir teisingumo principus.
„Maisto bankas“ mėgina primesti naujas paramos teikimo sąlygas,
kuriose reikalaujama už pristatomus produktus jiems mokėti maisto
tvarkymo mokestį. Juk šiuos produktus „Maisto bankas“ gauna
nemokamai iš prekybos centrų ir gamintojų, šie taip išreiškia
savo socialinę atsakomybę. Reikalavimas mokėti už „Maisto banko“
atvežamus maisto produktus, kurių galiojimas jau baigiasi, -
mėginimas labdarai primesti komercinius principus“, - pabrėžė
G.Salvanavičius.
Anot jo, „Maisto banko“ finansinių problemų sprendimas kitų
organizacijų sąskaita skaudų smūgį pirmiausia suduos
skurstantiems ir paramą maistu gaunantiems asmenims. Lietuvos
„Carito“ įsitikinimu, ši ir kitos labdaringos organizacijos negali
„pirkti“ iš „Maisto banko“ maisto produktų, nes tam neturi pinigų.
Jei šiam tikslui būtų naudojamos suaukotos lėšos, būtų
skriaudžiami ir taip dėl socialinių nepriteklių kenčiantys
žmonės.
Labiausiai naujojo mokesčio įvedimą pajustų „Carito“ įsteigti
vaikų dienos centrai ir vargšų valgyklos. Vien Kaune tokių
valgyklų yra dvi, jose kasdien nemokamai maitinami šimtai žmonių
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorė Deimantė
Žebrauskaitė aiškino, kad įvesti minėtą mokestį maisto
produktų gaunančioms organizacijoms paskatino išaugusios maisto
surinkimo ir sandėliavimo išlaidos.
„Kiekvieną dieną mūsų transportas važiuoja į šimtus
parduotuvių, iš kurių pasiimame maisto produktus. Pernai tokiems
važinėjimams išleidome 56 tūkst. litų, nes daugelis paramos
teikėjų - prekybos tinklų bei gamintojų - ir taip jaučiasi
padarę gerą darbą atiduodami maisto produktus. Mūsų reikalas -
juos pasiimti, sandėliuoti ir išdalyti organizacijoms“, - teigė
„Maisto banko“ direktorė. Ji pabrėžė, kad vien pernai buvo
išdalyta maisto produktų už 10 mln. litų. Šiemet surenkamo maisto
dar padaugėjo, jau iki šių metų liepos pabaigos jo buvo išdalyta
už 8 mln. litų.
D.Žebrauskaitės teigimu, jos vadovaujamam fondui dėl
bendradarbiavimo naujomis sąlygomis jau pavyko susitarti su dauguma
maisto produktus iš jo gaunančių ir įvairias labdaros įstaigas
turinčių organizacijų. Tokių yra apie pusantro šimto. Be
„Carito“, kol kas nenori nusileisti dar keturios maisto produktus kaip
labdarą imančios organizacijos.
Anot jos, Lietuva būtų ne vienintelė valstybė, kur panašūs
maisto bankai renka mokestį už dalijamą labdarą. Esą paprastai
Europoje jis neviršija 20 eurocentų už kilogramą.
Pastaruoju metu „Maisto bankas“, „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo
Kryžiaus draugija mūsų krašte nepasiturintiems gyventojams dalija
ne tik iš prekybos tinklų ar gamintojų gautus produktus, bet ir
maistą iš vadinamųjų intervencinių sandėlių. Vien iš jų
pernai buvo išdalyta 12 tūkst. tonų maisto.
Šiemet produktų kiekis turėtų būti gerokai didesnis. Tačiau,
D.Žebrauskaitės teigimu, mokesčio už intervencinės paramos
dalijimą, taip pat už produktus, surinktus per tradicines akcijas
prekybos centruose, fondas rinkti neplanuoja. Be to, mokestis bus
imamas tik už maistą, atiduodamą iš sandėlių keturiuose
didžiuosiuose krašto miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir
Panevėžyje.