Be to, yra atvejų, kai šariato teisėjai dangsto ir pateisina musulmonų nusikaltimus, užkirsdami kelią Vokietijos teisėsaugos veiksmams.
Pavyzdžiui, Berlyno prokuratūra praneša apie vieną tokių atvejų. Fuatas S., gyvenantis Vokietijoje ilgalaikio nedarbo išmokų sąskaita, kreipėsi į policiją, tvirtindamas, kad jis buvo pagrobtas ir žiauriai kankinamas, reikalaujant pinigų.
Paaiškėjo, kad Fuatas iš savo pažįstamo Mustafos, atvykusio iš Palestinos, pasiskolino 150 tūkst. eurų, kurių negrąžino, o šis ir jo broliai bandė grąžinti pinigus tokiu būdu. Kai atėjo metas teismui Fuatas atsiėmė savo pareiškimą duodamas melagingus parodymus, kad jis buvo užpultas kažkieno kito. Kaip paaiškėjo, abi pusės kreipėsi į šariato teisėją, kuris nusprendė, kad Fuatas turėtų atsiimti savo pareiškimą, o Mustafa jam sumažinti skolos sumą.
Politikai ir socialinės tarnybos atkreipia dėmesį į priverstines vedybas ir „garbės nužudymus“ islamo bendruomenėse, bet islamo teisėjų darbas visuomenėje liko beveik nepastebėtas. Žurnalistas Joachimas Wagneris savo knygoje „Teisėjai be įstatymo“ taip aprašo šį reiškinį: „Paralelinė islamo teisingumo sistema tampa grėsme konstitucinei teisinei sistemai.
Šių teisėjų galia nėra paremta teise, bet nuostatomis galiojančiomis islamo bendruomenėse. Dauguma vadinamųjų teisėjų yra klano vyresnieji, imamai, kai kurie jų spręsti ginčus, net specialiai atvyksta iš Turkijos arba Libano. Dažnai musulmonai kreipiasi į teisėjus ginčų tarp šeimų arba jei nori pasmerkti dukrą už santykius su ne musulmonu atvejais.“
Teisėjai ir prokurorai ne kartą priešinosi atsiradimui alternatyvaus teisingumo, kuris labai komplikuoja daugelio, įskaitant sunkių, nusikaltimų atskleidimą. Pasak teisėsaugos atstovų, tais atvejais, kai atsakovai veikė kaip musulmonai, pareigūnams dažnai buvo grasinama kažkokių islamo tvarkos sergėtojų, spaudimą patirdavo liudytojai.
„Įvyktų baisus scenarijus, jei sunkūs nusikaltimai, padaryti šiose bendruomenėse nebūtų atskleisti. Teisinė sistema tik skaičiuotų nusikaltimų aukas“, - šiuo klausimu sakė federalinis prokuroras Jörnas Hausshildas.
Patys „šariato teisėjai“ mano, kad jų paslaugos tarp bendratikių taps vis paklausesnės, nes imigrantai bijo valdžios institucijų ir daugiau pasitiki jais. Islamo teisėjas gali išspręsti 200 bylų per metus, susilaukdami pagarbos iš bendruomenės ir, žinoma, dėkingų klientų dovanų.
Policija taip pat yra susirūpinusi dėl vis didesnės islamo klanų ir uždarų bendruomenių įtakos. „Jie niekina teisinės valstybės principus. Jie nėra integruoti ir net nesiruošia to daryti. Bendruomenė jiems aukščiau įstatymo", - teigiama Brėmeno policijos ataskaitoje.