„Lietuvos lenkų sąjunga palaiko moksleivių tėvų iniciatyvą
surengti mitingą prie parlamento, ir ragina mokytojus, moksleivius ir
jų tėvus, kuriems nepriimtinos liūdnai pagarsėjusio Švietimo
įstatymo nuostatos dėl tautinių mažumų švietimo, dalyvauti
mitinge prie Lietuvos Respublikos Seimo artimiausią penktadienį
15 val. 45 min., demokratiškai išreikšti savo nepasitenkinimą,
pasmerkti valdančiųjų nesugebėjimą rasti dialogą su savo
valstybės piliečiais“ - rašoma Lietuvos lenkų sąjungos
pranešime.
LLS sekretorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas
Vilniaus miesto savivaldybėje Edvardas Trusevičius BNS sakė
„girdėjęs, kad penktadienio mitingas prie parlamento įvyks“.
„Žinau, kad Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai
nebendrauja ir nebendradarbiauja su Lietuvos lenkų bendruomenės
atstovais siekiant geranoriškai spręsti dabartinį tautinių
mažumų švietimo klausimą. Šiuo atveju lieka viešas
nepasitenkinimo demonstravimas. Deja, Lietuvos ir Lenkijos
vyriausybių vadovų sudaryta darbo grupė tautinių mažumų
švietimo klausimams spręsti palankių rezultatų, kurie būtų
priimtini Lietuvos lenkų bendruomenei, nedavė“, - aiškino LLS
sekretorius.
Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą penktadienį
prie Seimo surengti mitingą daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Vietos lenkai labiausiai kritikavo dar pavasarį priimto naujojo Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas
lietuvių kalba ir ketinama nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių
kalbos egzaminą. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pataisos
atitinka Europos standartus, naujasis įstatymas praktiškai
analogiškas daug metų veikiančiam Lenkijoje, o Lenkijos lietuviai
teigia, kad net ir jas priėmus lenkai Lietuvoje turės geresnes
sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.
Dviejų šalių ekspertų darbo grupės, vadovaujamos švietimo
viceministrų, pirmadienio vakarą paskelbė sutarę, kad brandos
egzamino forma vis dėlto bus viena – rašinys, o egzamino vertinimo
normos pereinamuoju laikotarpiu skirsis. Apie nuolaidas vertinant
tautinių mažumų moksleivių darbus Lietuvos pareigūnai kalbėjo ir
anksčiau, tačiau vietos lenkų politikai reikalauja atšaukti
įstatymą.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų
ministerija (URM) antradienį pareiškė teigiamai vertinanti, kad
Lenkija ketina imtis žingsnių spręsti įsisenėjusias Lenkijos
lietuvių problemas švietimo srityje.
Tai sakoma ministerijos komentare dėl Lietuvos ir Lenkijos
švietimo ekspertų darbo grupės susitikimo.
„Teigiamai vertiname įvykusį susitikimą, kurio dėka Lenkija
partnerystės dvasioje imsis žingsnių spręsti įsisenėjusias
Lenkijos lietuvių problemas švietimo srityje, įskaitant lietuvių
kalba rengiamų egzaminų užduočių kokybę ir taisyklingumą,
lietuviškų vadovėlių leidybos klausimus, lietuviškų mokyklų
finansavimą“, - sakoma URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus
išplatintame pranešime.
Anot URM, Lenkijos atstovai taip pat įsipareigojo, kad spalio 24
dieną Punske rengiamoje Lenkijos lietuvių švietimo plėtros
strategijos peržiūros konferencijoje bus pristatyti pasiūlymai dėl
tautinių ir etninių mokyklų švietimo finansavimo sistemos
pakeitimų.
„Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų
atstovų grupės susitikimas, vykęs rugsėjo 19 dieną Varšuvoje,
parodė, kad Lietuva ir Lenkija sugeba rasti abiem pusėms priimtinus
sprendimus (...). Lietuva tikisi, kad kitas švietimo ekspertų
posėdis Vilniuje spalio 14 dieną įtvirtins ankstesnių darbo
grupės susitikimų rezultatus bei nubrėš tolesnes gaires dėl
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo švietimo srityje“, - teigiama
URM pranešime spaudai.
Steigti dvišalę ekspertų darbo grupę rugsėjį nusprendė
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir Lenkijos premjeras Donaldas
Tuskas, kuris atvyko į Lietuvą netrukus po Lietuvos lenkų
protesto akcijų.