Abiejų šalių ekspertai sutiko, kad valstybinės lietuvių
kalbos egzamino forma lietuviams ir tautinėms mažumoms bus viena -
rašinys, o egzamino vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu
skirsis. Tai įrašyta darbo grupės pirmadienį paskelbtame
baigiamajame pranešime, nors iki šiol Lietuvoje veikiantys lenkų
tautinės mažumos politikai reikalavo atšaukti sprendimą ilgainiui
suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir lenkams.
„Lenkiškose mokyklose bendras brandos egzaminas lietuvių kalbos
bus pradėtas realizuoti lanksčiau, moksleiviai neturi gąsdintis.
Egzamino forma bus viena - rašinys, o egzamino vertinimo normos
pereinamuoju laikotarpiu gali šiek tiek skirtis, atsižvelgiant į
moksleivių pasirengimo lygį“, - interviu Lietuvos radijui sakė
premjeras.
„Labai svarbu, kad tai pavyko ekspertų lygyje sutarti. Manau, kad ir Lenkijos vyriausybė turės galimybių objektyviai įvertinti mūsų aiškias nuostatas. Tikiu, kad toks bendradarbiavimo būdas bus
ir svarstant kitas problemas, liks žymiai mažiau erdvės kokiems
nors mitingams, gąsdinimams. Toks efektyvus, konstruktyvus dialogas
yra tai, ko mes visą laiką siekėme“, - kalbėjo A.Kubilius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai kritikavo Švietimo
įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių
kalba tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 metų suvienodinami
lietuvių kalbos egzaminai mokyklas baigiantiems jaunuoliams. Iki
šiol beveik visi dalykai lenkiškose mokyklose buvo dėstomi
lenkiškai, o lenkų kilmės moksleiviai laikydavo lengvesnį
egzaminą.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad naujos nuostatos visiškai
atitinka europinius standartus, taip pat yra identiškos Lenkijoje
galiojančiai tvarkai.
Paramą Lietuvos lenkų tautinei mažumai viešai deklaravo ir
politikai Varšuvoje. Kai kurie Lietuvos pareigūnai tai sakė
siejantys su artėjančiais Lenkijos parlamento rinkimais.