Pasak tarybos narės Rūtos Vanagaitės, speciali savivaldybės
Slaugos ir globos reikalų komisija, apsilankiusi mieste šias
paslaugas teikiančias įstaigas, nustatė aplaidumo ir nedėmesingumo
atvejų.
„Susidūrėme su tuo, kad higienos normos, kurios veikia slaugos
ligoninėse, yra 1995 metų senumo ir niekada nėra neperžiūrėtos.
Keliose ligoninėse Maisto ir veterinarijos tarnyba nebuvo 10 metų.
Nuėjus į virtuves, matome aliumininius puodus, kurie seniai
uždrausti maisto gamybai, nes prisideda prie Alzheimerio ligos
formavimosi“, - per spaudos konferenciją savivaldybėje antradienį
vardijo R.Vanagaitė.
„Žmogus per ilgą laiką galbūt nepastebi, kad reikalingas
žmogiškumas - kad vienas žmogus mirštantis negali gulėti su
kitais keturiais sveikais, kad jeigu žmogus miršta, prie jo gali
būti artimieji, kad jeigu jis nepavalgo, jis turi būti pavalgydintas
šiltu maistu“, - teigė ji.
Be to, anot tarybos narės, kai kuriose ligoninėse, tokiose kaip
Vilkpėdės ar Tyzenhauzų, viena slaugytoja per šventes naktį lieka
su 40 ligonių, tarp jų - su mirštančiais, prie kurių pagal normas
turėtų budėti daugiau darbuotojų.
„Nėra čia šitokie pinigai, kad būtų truputį galima būtų
palengvinti tiems žmonėms darbą, nes vienam žmogui apversti 40
ligonių, pamaitinti yra neįmanoma. Kažkas turėti pradėti artinti
normatyvus prie gyvenimo arba gyvenimą prie normatyvų“, - teigė ji.
Anot R.Vanagaitės, komisija toliau ketina stebėti įstaigas,
teikiančias šias paslaugas Vilniuje, bei patikrinti kitas, esančias
visoje šalyje, į kurias pagal sutartis savivaldybė siunčia
globotinus žmones, kurie netelpa Vilniaus įstaigose.
Savivaldybės darbo grupė įsteigė priimamąjį, kuriame lauks
gyventojų nusiskundimų slaugos įstaigomis. Be to, mero Artūro
Zuoko teigimu, patikrintų įstaigų vadovų paprašyta ištaisyti
padėtį.
„Jiems duotas labai aiškus laikas, per kurį jie turi ištaisyti
tuos trūkumus, kuriuos yra fiksavę darbo grupės nariai. Be abejo,
lygiai taip pat, kad vadovai pradėtų kreipti dėmesį net ir į tuos
dalykus, kurie nėra labai aiškiai reglamentuoti, bet yra galbūt
žmogiškumo reikalas“, - teigė jis.
Mero teigimu, miesto slaugos paslaugas teikiančiose penkiose
ligoninėse yra 700 vietų, o šios paslaugos reikia apei 7000 senyvo
amžiaus vilniečių, be to, gyventojams senėjant, numatoma, kad šis
skaičius dar augs. Tad svarstoma, kaip sostinėje padidinti vietų
skaičių.
„Vietų skaičių Vilniaus mieste mes planuojame didinti, ir
ateityje siektume, kad tie žmonėms, kuriems reikalinga slauga,
būtų kuo arčiau artimųjų - tai yra, Vilniaus mieste, o ne kažkur
skirtinguose Lietuvos miestuose“, - kalbėjo A.Zuokas.
Jis ir R.Vanagaitė taip pat užsiminė, jog slaugos ir globos
srityje trūksta bendradarbiavimo su tai kuruojančiomis Socialinės
apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis. Savivaldybė
taip pat norėtų, kad jai būtų perduotos šios funkcijos kartu su
tikslinėmis dotacijomis.
„Mums šiandien reikalinga normali sąveika tarp skirtingų
institucijų (...) tam, kad mes paslaugų skaičių, kuris šiandien
neišvengiamai didesnis nei 700 lovų Vilniaus mieste, kad tą lovų
skaičių galėtume padidinti turėdami deramas patalpas, kur
galėtume plėtoti slaugos paslaugas. Atitinkamai finansavimas, kurį
turėtų numatyti Socialinės apsaugos ir darbo arba Sveikatos
apsaugos ministerija“, - sakė A.Zuokas.
Meras nepaneigė, kad svarstoma ir naujos slaugos ligoninės steigimo galimybė.
„Vyksta diskusija apjungiant kai kurias ligonines ir slaugos
namus, taip pat jau vedame diskusijas dėl kelių slaugos namų
perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, kurie priklauso „Sodrai“, kuri
tos paslaugos iš principo neturėtų teikti, taip pat su Švietimo
ministerija diskutuojame perduoti dar vieną įstaigą, kuri jiems
priklauso ir kažkokiu būdu teikia slaugos paslaugas“, - kalbėjo
A.Zuokas.