I.Degutienė apie dvigubą pilietybę: „Viena yra teisiniai dalykai, kita - emocijos“

ELTA ir lrytas.lt inf.

Seimo Pirmininkė I.Degutienė trečiadienį teigė suprantanti JAV lietuvių, ypač neseniai

I.Degutienė teigė, kad bus atsižvelgta į JAV lietuvių nuogąstavimus, dėl to bus dirbama kartu su Seimo teisėtvarkos komitetu.
Daugiau nuotraukų (1)
„Viena yra teisinis dalykas, kita yra emocijos. Teisiškai mes šiandien turime pagrindinio Lietuvos įstatymo - Konstitucijos - 12 straipsnį, kuriame pasakyta, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtimis“ , - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė.
I.Degutienė pabrėžė, jog pasiekti, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę, būtų galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Jos teigimu, JAV lietuviai tokio referendumo nenori, nes supranta, kad rezultatas jiems greičiausiai būtų nepalankus.
Seimo Pirmininkė taip pat pažymėjo, kad užsienio lietuviai dažnai bijo dėl tokių su pilietybės praradimu susijusių dalykų, apie kuriuos tiesiog neturi užtektinai informacijos. Anot jos, tarkime, Lietuvoje uždirbta pensija praradus Lietuvos pilietybę dėl tarpvalstybinių susitarimų tikrai nedings.
I.Degutienė teigė, kad bus atsižvelgta į JAV lietuvių nuogąstavimus, dėl to bus dirbama kartu su Seimo teisėtvarkos komitetu. „Situacija kebli, aš puikiai suprantu tuos žmones ir jų emocijas. Bandysim sudaryti sąrašą, kokias jie įžvelgia grėsmes, jei netektų Lietuvos pilietybės, ar jos yra pagrįstos“ , - žadėjo Seimo Pirmininkė.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Pilietybės įstatymą su Prezidentės pataisomis. Pagal naująją Pilietybės įstatymo redakciją, dvigubą pilietybę gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką.
Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams galės būti suteikta išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.
Valstybės vadovė vetavo dvi ankstesnio Pilietybės įstatymo pataisas. Pagal vieną iš jų buvo numatyta galimybė dvigubą pilietybę turėti Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Europos Sąjungos ir NATO valstybėse. Kita nuostata leido Prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę užsieniečiams, iš kurių ateityje tikimasi pasiekimų ir nuopelnų sporto, mokslo, meno srityse.
Naujos redakcijos Pilietybės įstatymas įsigaliojo nuo šių metų balandžio 1-osios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.