Įstatymas įsigalioja nuo gruodžio 15 dienos, tačiau Vidaus
reikalų ministerija (VRM) laikosi pozicijos, jog jis nesuderintas su
Baudžiamuoju bei Baudžiamojo proceso kodeksais, tad
neįgyvendinamas.
Tuo tarpu tiek Generalinės prokuratūros, tiek Teisingumo
ministerijos atstovai tvirtina, jog tiesioginės prieštaros ir
nesuderinamumo tarp teisės aktų nėra, tereikia į naują Apsaugos
nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, anot jų, „pažiūrėti
kūrybiškai“.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos
valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius
trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitete surengtame pasirengimo
įstatymo įgyvendinimui aptarime tvirtino, jog policija nepasirengusi
įgyvendinti šio įstatymo.
„Matome didelių problemų su įstatymo įgyvendinimu, manome, kad
šis įstatymas priimtas skubotai, mūsų manymu, jis prieštarauja
kitiems teisės aktams, tai yra Baužiamojo kodekso ir Baudžiamojo
proceso kodeksų nuostatoms. Šiuo metu policija nepasirengusi šio
įstatymo įgyvendinti. Įstatymai nesuderinti ir taikant šiuos
įstatymus bus didelių problemų“, - sakė T.Babravičius.
Tuo tarpu teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius bei jo
poziciją parėmusi Generalinei prokuratūrai atstovavusi Baudžiamojo
persekiojo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė tvirtino, jog
įstatymas prieš smurtą šeimoje kodeksams neprieštarauja, ir jo
praktinis taikymas - įmanomas.
„Šitas įstatymas iššoko iš visų įstatymų konteksto, bet
jei į jį žiūri kūrybiškai, pritarčiau viceministro nuomonei,
kad jokių Baudžiamojo proceso kodekso pataisų nereikia.
Prokuratūra kol kas mano, kad viskas yra įgyvendintina ir
vykdytina“, - sakė V.Ramanauskienė.
Teisingumo viceministras VRM atstovų nuogąstavimus dėl galimos
įstatymo nuostatų prieštaros BK ir BPK sakė esant bandymu
apsisaugoti, kad nebūtų apkaltinti įgaliojimų viršijimu.
„Mes turime ir galime rasti dermę tarp šio įstatymo ir
Baudžiamojo proceso kodekso. Vidaus reikalų ministerijos nuomonę
vertinčiau kaip truputėlį apsisaugojimą nuo galinčių kilti
problemų. Bet mes norime, kad šis įstatymas pradėtų veikti, iš
tiesų matom būdų, ir Generalinė prokuratūra mato būdų, kaip
tuos įstatymus ir procesus labai aiškiai suderinti, tai spręstinos
ir išspręstino problemos“, - po komiteto posėdžio žurnalistams
sakė teisingumo viceministras T.Vaitkevičius.
„Iš teisinės pusės įstatymas gali veikti ir turi veikti,
trukdžiai yra, taikymo persidengimas (su BPK), išties pareigūnams,
kurie susidurs su tokiomis situacijomis, svarbus pasirengimas veikti
aktyviai, drąsiai, ryžtingai. Situacijos pareigūnams bus
neeilinės, jie negalės elgtis kaip iki šiol - uždaryti duris,
pasakydami, kad tai yra šeimos reikalas“, - kalbėjo viceministras.
Institucijoms pateikus skirtingas nuomones dėl įstatymo
įgyvendinimo galimybių, komitete nuskambėjo siūlymų įstatymo
įsigaliojimą nukelti, kad būtų suderinti galimi prieštaravimai,
tačiau tam priešinasi visuomeninės organizacijos, kurių teigimu,
įstatymas turėjo pradėti veikti jau prieš dešimtmetį, o jo
nukėlimas kainuoti dvidešimties moterų gyvybių per metus - tiek
statiškiai kasmet miršta dėl smurto šeimoje.
„Pernai dvidešimt šešios moterys buvo nužudytos šeimose, ir
vaikų nusižudžiusių, kai tėvas nužudė mamą, yra, todėl mes
už tai, kad būtų ieškoma galimybių įstatymą pradėti
įgyvendinti“, - sakė Kauno moterų draugijos direktorė Daiva
Baranauskienė.
Ji tvirtino suprantanti institucijų baimę imtis realių veiksmų
įgyvendinant šį įstatymą, nes jis situaciją keičia radikaliai.
„Mes galų gale ir savo galvose turim apversti viską nuo galvos ant
kojų, todėl kad viskas bus kitaip - anksčiau iš namų bėgo aukos,
dabar bus vežami smurtautojai. Tai yra sąmonės keitimas - visoms
tarnybos reikia keisti mąstymą, sunku tikrai bus“, - sakė
nevyriausybinės organizacijos vadovė.
Institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pozicijas
išklausęs ŽTK nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų
atsakymą, kaip ruošiamasi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymo įgyvendinimui, ir ar ministrų kabinetas mato būtinybę
dėl įstatymo keisti atitinkamus kodeksus.
Seimas pavasarį priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymą, kuris leis smurtautoją iškeldinti iš namų. Taip pat
smurtas šeimoje priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių
veikų, tad aukai net ir nesikreipiant į policiją, nustačius smurto
šeimoje atvejį, bus pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Įstatymu įtvirtinta, kad nustačius smurto šeimoje atvejį
smurtautojui gali būti nurodyta laikinai išsikelti, jis gali būti
įpareigotas nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą
patyrusiu asmeniu.
Numatyta, kad gegužės pabaigoje Seimo priimtas įstatymas
įsigalioja praėjus pusmečiui nuo jo paskelbimo, o Vyriausybė
įpareigota per tris mėnesius parengti ir pateikti Seimui projektus,
kurie reikalingi įstatymo įgyvendinimui.
Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad iki šiol
galiojanti teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant
prieš smurtą šeimoje, mat be raštiško nukentėjusiojo skundo
beveik neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą
smurtautojas gali gyventi drauge su auka.