Seimo pirmininkė: „Leisti kandidatuoti į Seimą 21-erių - per anksti“

„Skeptiškai žiūriu į labai jaunų žmonių įtraukimą į politinį gyvenimą – politikoje reikia turėti ir gyvenimiškos patirties, ir išminties“, - interviu Žinių radijui antradienį sakė I.Degutienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Vakaruose politikoje dažniau dalyvauja brandesnio amžiaus žmonės - per 50 metų.

„Negali baigti tiktai politikos mokslus, kaip dabar daug kas įsivaizduoja, ir iš karto ateinu į politiką ir viską teisingai darau – reikia subręsti. Tikrai mano atrodo, kad 21 metai - tikrai dar per anksti, net studijų dar nėra baigę“, - teigė parlamento vadovė.

2010 metų gegužę Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kur numatytų, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtintas reikalavimas, kad į parlamentą gali būti renkami Lietuvos piliečiai, ne jaunesni nei 25 metai.

Konstitucijos pataisos iniciatorius „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad 13-oje Europos Sąjungos (ES) šalių amžiaus cenzas kandidatuojant į parlamento žemuosius rūmus yra 18 metų, aštuonios šalys, įskaitant Lietuvos kaimynes Lenkiją ir Latviją, taiko 21 metų cenzą, dvi šalys yra nustačiusios 23 metų cenzą. Tik keturios, tarp jų – ir Lietuva, yra pasirinkusios 25 metų ribą.

Šį pasiūlymą artimiausiu metu ketina svarstyti Seimo komitetai.

Dabar daugiau nei anksčiau Seimo narių šiuo yra linkę pritarti siūlymui uždrausti juridiniams asmenims remti politines partijas, sako parlamento vadovė Irena Degutienė.

Pernai balandį svarstydamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės naujos redakcijos įstatymą, Seimas atmetė pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms, o praėjusią savaitę panašiems pasiūlymams po pateikimo buvo pritarta.

„Šiuo atveju po pateikimo situacija šiek tiek pozityvesnė, ir didžioji dauguma Seimo narių mąsto kitaip“, - interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Anot jos, padidėjo parlamentarų sąmoningumas šiuo klausimu.

„Kiekvienas savo kailiu galbūt yra pajutęs, ką tai reiškia toks finansavimas, turbūt visi lengviau atsipūstų - turėtume fiksuotus kažkokius pinigus, gal ir mažesnius, gal nebūtų tokios įdomios rinkimų kampanijos, bet tada tikrai partijos tarpusavyje konkuruotų programomis, idėjomis, o, kaip sakoma, ne viešaisiais ryšiais“, - teigė I.Degutienė.

Ji pati sakė mananti, kad skaidriausiai partijų finansavimą užtikrintų tik finansavimas iš biudžeto ir partijos nario mokesčio.

„Turime pripažinti visi, kad įvairios verslo įmonės partijas remia tikrai turėdami tam tikrų savų tikslų, ir kad norint kad ir korupcijos šleifas būtų mažesnis, ir kad finansavimo sistema būtų skaidresnė, tai, aišku, yra geriausias variantas finansavimas iš biudžeto ir partijos narių mokesčio“, - tvirtino parlamento pirmininkė.

Be to, ji teigė pritarianti naujam siūlymui, kad partijas būtų galima remti ir iš gyventojų pajamų mokesčio.

„Atsirado ir nauja Seimo narių idėja, kad leistų partijoms aukoti pusę procento iš gyventojų pajamų mokesčio. Čia tikrai visiškai nauja idėja, ir manau, kad ko gero būtų visiškai teisinga, todėl kad, manau, tai būtų puiki galimybė piliečiams keisti požiūrį į partijas, ir kad tas finansavimas būtų skaidrus ir aiškus“, - teigė I.Degutienė.

„Esame kalbėję su frakcijų vadovais, kad šį projektą rimtai apsvarstytų frakcijose ir jei turi kažkokių dar neaiškumų ar abejonių, galime tarpusavyje aiškintis ir pažiūrėti, kokios gali būti pasekmės, jei nepriimame šio įstatymo ar paliekame tokią pat tvarką, kokia šiandien yra“, - sakė Seimo vadovė.

Praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo 68 balsais už, dviem - prieš, 16 susilaikius pritarė pataisoms dėl partijų finansavimo keitimo, jas toliau svarstys parlamentiniai komitetai. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisas Seimui teikianti prezidentė siūlo uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms ir politinėms kampanijoms, perpus - nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU) - sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims.

Dar siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų, tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų deklaravimo.

Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kompensuotį dalį patirtų rinkimų išlaidų.

Anksčiau įstatyme įrašytas tik kaip galimybė, 2010 metais Seimui priėmus įstatymo pataisas dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimas tapo privalomas. Šalies vadovės siūlymu nuostatos, jog ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų surinkusioms partijoms, jei jos neturi su politine kampanija susijusių skolinių įsipareigojimų, kompensuojama iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, būtų atsisakyta.