Prieš pasirašydamas politinę deklaraciją dėl partijų jungimosi Algis Čaplikas tikino, jog šių dviejų politinių jėgų politinės ideologijos – itin artimos, tad reiktų jungtis, o ne skaldytis. LiCS pirmininkas teigė, jog šio susijungimo Lietuvos rinkėjams reikia: „Esame atlikę tyrimus, kurie sako, jog šalies politinei sistemai reikia trečios, solidžios ir tvirtos politinės jėgos.“
Po susijungimo partija ir toliau vadinsis Liberalų ir centro sąjunga, o jau beveik buvusiam „prisikėlėlių“ pirmininkui A.Valinskui bus pasiūlyta partijos vicepirmininko kėdė.
Pats buvęs Seimo pirmininkas teisinosi, kad prarandama partijos vado pozicija jo negąsdina: „Niekada nedirbau dėl vienos ar kitos kėdės ar posto. Klausimas dėl iškabos ar partijos pavadinimo tikrai nėra esminis.“
Ne paslaptis, jog piliečių pasitikėjimas Tautos ir prisikėlimo partija vis smunka, tačiau pačio A.Čapliko šie rodikliai negąsdina: „Rinkimuose mes nesuprantame, už kokius naujadarus balsuosime. Mūsų įsitikinimu,
partijos, kurių ideologijos yra artimos, turėtų vienytis, o ne
atvirkščiai - skaldytis ir kovoti dėl rinkėjų.“
Populiarumu nebegali didžiuotis ir pats A.Valinskas, bet ir jis nemano darysiantis žalą LiCS jėgoms: „Kalbant apie mano asmeninį populiarumą, tai geriau kai 10 proc. Žmonių tavimi pagrįstai tiki, nei 90 proc. – nepagrįstai dievina.“
Laukia Liberalų sąjūdžio
Tiek A.Čaplikas, tiek A.Valinskas neslėpė vis dar neatsisakantys planų į rinkimus žengti drauge su visomis šalies liberaliomis jėgomis. Naujai sąjungai tetrūksta tik Liberalų sąjūdžio (LS) draugijos.
A.Valinskas atskleidė planus į rinkimus žengti bendru sąrašu su LS, tačiau partijos vadovybė draugauti nenori. Griežtesnis buvo A.Čaplikas: „Už politinę aroganciją bus nubausta. Mes vis dar kviečiame juos dirbti kartu, tačiau toks sprendimas yra jų lyderių pasirinkimas.“
Tačiau partijų lyderiai neslepia ambicijų, jog kada nors ši sąjunga taps tvirtos trečios politinės jėgos pagrindu. A.Valinskas vis dėlto nesitiki, jog tai įvyks greitu metu: „Pagaliau atsiras normalus politinis trikampis tarp kairės, dešinės ir centro. Gal ne dabar, gal po kelių Seimo kadencijų. Kaip žinome, taburetė geriausiai stovi ant trijų kojųi.“
Pastangos – bevertės
Tam, kad beveik 7 tūkst. narių netrukus turėsianti LiCS kitąmet patektų į Seimą, reikėtų surinkti bent 75 tūkst. rinkėjų balsus. Tačiau politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio manymu, naujos sudėties partija liks už borto.
Apžvalgininkas tikina nesuprantantis, kokia nauda iš susijungimo pačiai LiCS: „Tautos ir prisikėlimo partija yra absoliutus nulis. Jokio politinio kapitalo, jokio rinkėjų palaikymo. Tad kokia yra nauda liberalcentristams rinkimų požiūriu – aš tikrai nesuprantu. Aišku to nesupranta ir pati Liberalų ir centro sąjunga – kaip suprantu šnekėdamasis su jų lyderiais.“
V.Bruveris teigia, jog LiCS nusprendė susijungti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: papildomų ir rinkėjams patrauklesnių kandidatų į Seimą ir gan didelių TTP biudžeto dotacijų, kurios pateks jau į bendrą LiCS katilą.
Vis dėlto politikos apžvalgininkas nemano, kad naujos sudėties partijai pavyks pritraukti rinkėjus: „Vargu, ar jie peržengs penkių procentų slenkstį. Susijungdami su Valinsko partija liberalcentristai smarkiai surizikavo.“
V.Bruveris mano, jog būsimajame Seime įsitvirtins Socialdemokratų ir Darbo partijos atstovai, tad ir konservatoriai turėtų suklusti ir būti suinteresuoti liberalių jėgų jungtuvėmis: „Ir konservatoriai, ir Tautos prisikėlimo partija, ir liberalcentristai, mažiausiai Liberalų sąjūdis, buvo suinteresuoti jungtis į vieną politinę jėgą. Greičiausiai po rinkimų jėgos slinksis į kairę pusę, o tam, kad su ja konkuruotų, reikia, jog į Seimą patektų potencialūs koalicijos partneriai.“