Įstatymo pataisos numato, jog Viešųjų pirkimų tarnyba taps savarankiška valstybine biudžetine įstaiga, atsisakant jos pavaldumo Žemės ūkio ministerijai.
Tautos prisikėlimo partijos narys Saulius Stoma teigė, jog viešųjų pirkimų proceso skaidrinimo reikėjo jau seniai: „Noriu priminti šių dienų aktualijas – situaciją uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Jei būtų griežčiau reguliuota sutartis su „Nukem technologies“, būtume išvengę mažiausiai 1 mlrd. litų nuostolio.“
Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius mano, kad siūlomos pataisos skaidrumo sistemoje neįves: „Įstatyme gausu netikslumų. Vidiniai pirkimai kelia daugiausiai diskusijų – neapgaudinėkime savęs. Tarnybos, kurių prašėme pateikti savo nuomonę, pareiškė, jog numatytos išimtys palieka terpę neskaidriems pirkimams.“
Parlamentaro nuomonei pritarė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pasiūliusi pataisas dariusiam Ekonomikos komitetui kitąkart pasiūlyti kiek sistemingesnį projektą.
Savivaliaujantiems – baudos
Įstatymo projekto pataisos numato įstaigos vadovą numatoma rinkti daugiausiai dviems kadencijoms iš eilės, trunkančiomis po ketverius metus. Vadovas bus skiriamas Respublikos Prezidento Ministro pirmininko siūlymu.
Pataisos numato, jog tarnyba turėtų būti dar viešesnė: bus privaloma nustatyti tvarką, kuri neleistų perkančiosioms organizacijoms nuslėpti vykdomų viešųjų pirkimų. Taip pat bus privalu skelbti visas vykstančias derybas, skelbti laimėtojus, ketinamus sudaryti sandorius.
Projekte numatytos ir bausmės, vis dar savivaliauti siekiantiems pareigūnams – bus sudaromos sąlygos administracinėn atsakomybėn patraukti bet kokius pažeidimus padariusius asmenis. Pirmą kartą nusižengusiems būtų skiriama bauda nuo 500 iki 5000 litų, antrąkart – nuo 2500 iki 10 tūkst. Litų.
Įstatymu vis dėlto palikta galimybė neatskleisti sandorio, tačiau neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo pagrįstumą bus privalu įvertinti ne pirkimui pasibaigus, o dar prieš jį pradedant.