Pontifikas taip sakė kartu su juo iš Romos skridusiems
žurnalistams, jog neturi nieko prieš planuojamas protesto
demonstracijas dėl jo vizito, jeigu tik protestai neperžengs
leistinų ribų.
„Galiu suprasti, kad susidūrę su tokiais pranešimais, žmonės,
ypač artimesni nukentėjusiems, gali pasakyti „tai nebėra mano
Bažnyčia“, - jis sake žurnalistams, turėdamas omenyje
žiniasklaidos pranešimus apie kunigų lytinės prievartos atvejus.
„Esama daug priežasčių, dėl kurių žmonės palieka
Bažnyčią sekuliarios visuomenės kontekste. Pasitraukimas iš
Bažnyčios paprastai yra paskutinis žingsnis ilgame atsitolinimo nuo
Bažnyčios kelyje“, - aiškino Šventasis Tėvas.
Vokietijos katalikų ir protestantų bendruomenės yra labai
panašaus dydžio, o oficiali statistika rodo, jog iš abiejų
konfesijų žmonės traukiasi būriais.
Apžvalgininkai šias tendencijas iš dalies sieja su pernai
atskleistais faktais apie plačiai išplitusį vaikų tvirkinimą ir
lytinį išnaudojimą, kurį kai kurie Vokietijos kunigai vykdė kelis
pastaruosius dešimtmečius. Vokietijos vyskupų konferencijos vadovas
arkivyskupas Robertas Zollitschas pripažino, kad
Bažnyčiai „nesugebėjo“ užkirsti kelią šiai problemai.
Benediktas XVI taip pat pareiškė, kad protestai prieš keturias
dienas truksiantį jo vizitą yra „normalūs laisvoje visuomenėje,
pažymėtoje stipraus sekuliarizmo“.
Tokiems protestams „niekada negali prieštarauti“, pridūrė jis.
„Aš gerbiu pasisakančius“, - pabrėžė pontifikas.Popiežius Benediktas XVI
taip pat apgailestavo dėl silpnėjančių visuomenės ryšių
su religija.
„Matome didėjantį abejingumą tikėjimui visuomenėje, kuri
laiko tiesos klausimą tam tikra kliūtimi priimant sprendimus, ir
skiria pirmenybę vartotojiškiems sumetimams“, - pareiškė Katalikų
Bažnyčios vadovas.
Atskridęs į Tegelio oro uostą Berlyne pontifikas, kuris išlipo
iš lėktuvo vilkėdamas ilgą baltą arnotą, buvo pasveikintas 21
pabūklo salvės ir vaikų, barstančių gėlių žiedus.
Pasitikti 84 metų Šventojo Tėvo, be Vokietijos kanclerės
Angelos Merkel ir šalies prezidento Christiano Wulffo, atvyko daugelis Vokietijos politinio ir religinio elito
atstovų.
„Aš čia atvykau ne siekti konkrečių politinių arba
ekonominių tikslų, kaip teisingai elgiasi kiti valstybės veikėjai,
bet veikiau susitikti su žmonėmis ir kalbėti apie Dievą“, -
pabrėžė jis.
Laikys mišias Hitlerio stadione
Vėliau ketvirtadienį popiežius aukos mišias Berlyno olimpiniame stadione, kuris yra pažymėtas
nacių lyderio Adolfo Hitlerio rasistinėmis idėjomis.
Šios mišios taps vienu iš svarbiausių akcentų per keturias
dienas truksiančią pontifiko viešnagę Vokietijoje, kuri yra
pirmasis valstybinis Benedikto XVI vizitas savo tėvynėje. Tačiau
per šias pamaldas tebebus aiškiai jaučiama šios šalies
nacistinės praeities našta.
Berlyno olimpinis stadionas buvo pastatytas ruošiantis 1936 metų
olimpinėms žaidynėms, per kurias amerikiečio sprinterio Jesse'o
Owenso pasirodymas tapo akibrokštu nacių teorijoms
apie arijų rasės pranašumą: šis juodaodis atletas laimėjo auksą
100 ir 200 metrų distancijose, 4x100 metrų estafetėje bei už
šuolius į tolį.
Stadionas kurį suprojektavo architektas Werneris Marchas, patariant A.Hitlerio architektui Albertui Speerui, tebėra įspūdingas nacių architektūros
paminklas, išsiskiriantis tamsiai pilkais bokštais ir neoklasikiniu
fasadu.
Ši sporto arena beveik nenukentėjo per sąjungininkų aviacijos
vykdytus Berlyno bombardavimus, o po Vokietijos kapituliacijos 1945
metais jame įsikūrė britų pajėgų štabas.
Stadionas, anksčiau vadintas Reicho sporto arena
("Reichssportfeld"), buvo pervardytas Olimpiniu ("Olympiastadion").
Ilgainiui iš jo buvo pašalinti visi nacių režimo simboliai,
įskaitant milžiniškas svastikas ir „arijų“ statulas.
Šis stadionas, esantis Berlyno širdyje už maždaug 11
kilometrų į vakarus nuo Brandenburgo vartų, buvo renovuotas už 240
mln. eurų (1,13 mlrd. litų), ruošiantis Vokietijoje vykusiam 2006
metų Pasaulio futbolo čempionatui.
