Reportažą iš lenkų gausiai gyvenamų rajonų Rytų Lietuvoje
parengusi žinoma žurnalistė Maria Wiernikowska teigia, kad girdėdami lenkiško radijo laidas „lietuviai yra
angeliškai kantrūs“.
„Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau
nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių
priespaudą“, - rašoma publikacijoje.
Aprašydama demonstraciją prieš naująjį Švietimo įstatymą,
M.Wiernikowska ją palygino su Lietuvos nepriklausomybės atgimimo
metu vykusiomis prosovietinėmis demonstracijomis.
„Kai parlamento gynėjai kasė aplink jį gynybos griovius,
kaimyninėje aikštėje kasdien vykdavo demonstracijos po raudonomis
vėliavomis su kūju ir pjautuvu, o iš garsiakalbių buvo girdėti
grojant „Internacionalą“. Rusiškai, bet kai pradėjau kalbėtis su
tais žmonėmis, pasirodė, kad visi kalba lenkiškai. Lenkus iš
kolūkių kažkas suvarydavo su sovietinėmis vėliavomis“, - rašoma
straipsnyje.
M.Wiernikowska primena balsavimo dėl nepriklausomybės atstatymo
rezultatus, kai 1990 metų kovo 11-ąją susilaikė šeši lenkų
kilmės deputatai.
„Šalčininkų rajone, kur gyvena daugiausiai lenkų, buvo
vykdomas šaukimas į Sovietų armiją ir referendume balsuota už
prijungimą prie Sovietų Sąjungos. Bet lietuviai laimėjo, iškovojo
nepriklausomybę“, - teigia „Newsweek“.
Aprašydama dabartinius įspūdžius iš Šalčininkų, ji teigia,
kad tik nedidelis Adomo Mickevičiaus paminklas liudijo, kad čia
Lietuvos lenkų sostinė.
„Prie pagrindinio kelio - du prekybos centrai, o juose jokių
lenkiškų prekių, nė vieno lenkiško laikraščio. Pardavėja
šypsosi atsiprašančiai, kai ją kalbinu lenkiškai, o ji atsako
rusiškai. Taip kaip ir žmonės gatvėse, kai paklausiu, kur rasti
kokią nors kavinę. Nuo lietaus pasislepiu kultūros namuose, kur be
plakatų apie menininkės nuo Gdansko paskaitas yra dar du ponai su
taip žemai nusvirusiomis galvomis, kad padavėja nenori jų
aptarnauti. Aišku, atsako rusiškai“, - rašoma publikacijoje.
„Užkalbinu piemenuką vedantį karvę su grandine. Tas gražiai
vietine tartimi prakalba lenkiškai, pasirodo, jau vienuoliktokas.
Klausiu: o kiek dar likę iki abitūros? Nežino. Na, nežino ir jau.
O ką tėvai veikia? Namuose sėdi. O pinigai iš kur? Gauna. Na,
taip. Ar pakanka maistui? Taigi žemės turi - parodo bulvienojų. Na
ir karvė, matai? Matai. Įdomu, ar ir jį buvo nuvežę į piketą
prieš švietimo reformą“, - svarsto autorė.
„Įdomu, kokiam darbui ruošia jį lenkų mokytojai, kurie nenori,
kad jaunuolis laikytų lietuvišką abitūros egzaminą. Matyt,
nenori, kad gerai mokėtų kalbą valstybės, kurioje gyvena.
Pirmiausia mokytojai turėtų gerai išmokti, kad ir geografinių
pavadinimų. Lietuvos valstybė siūlo apmokymus, bet kaipgi pasakyti
mokytojui, kad jis turi mokytis!? Nuo naujų mokslo metų gavo
papildomus sąsiuvinius Lietuvos istorijos ir geografijos mokymuisi
bei pilietinio ugdymo lietuviškai. Iki šiol mokėsi iš lietuviškų
vadovėlių, verstų į lenkų kalbą su klaidomis“, - rašo
„Newsweek“.
M.Wiernikowska taip pat sukritikavo radijo programą „Znad Willi“,
kuri, pasak jos, apie vietos valdžią kalba arba gerai, arba nieko.
„Jei to maža, tai kiekvieną sekmadienį iš eterio leidžiamos
„Kombastanto programa“ apie Lenkijos armijos pasiekimus Afganistane
bei naujausią gynybinę įrangą, visa tai perpinta karinėmis
tarpukario dainomis ir patriotiniais himnais. O pabaigai -
pasikalbėjimai apie senas Vilniaus gatves ir žemės atgavimą. Tegul
tik mums kažką tokio padaro Opolės ar Vroclavo vokiečiai.
Lietuviai yra angeliškai kantrūs“, - teigia autorė.
Ji aprašo ir „Znad Willi“ vykusį interviu su Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos vadovu Valdemaru Tomaševskiu apie protestus prieš
švietimo sistemą, po kurio dėl kritiškų klausimų žurnalistė
esą gavo papeikimą.
„Žurnalistė švelniai pastebi, kad palyginimas su streiku
Wrzesnioje, kai vokiečiai baudė mušimu už kalbėjimą lenkiškai,
tai perdėta. Neaišku, ar ir čia artimiausiu metu nebūsime mušami,
teigia europarlamentaras. Kaip ilgai vaikai turi streikuoti? Iki
rezultato pasiekimo. Kaip tai, aiškinasi žurnalistė: vaikai turi
eiti į gatves, kol politikai susitars? Atmosfera įkaista ir
paklausus kitą klausimą europarlamentaras sprogsta: „Aš žinau,
jūs darote spaudimą, nes jūsų vyras yra Vyriausybėje!“ Po šių
žodžių europarlamentaro niekas neišmetė iš studijos, tačiau
žurnalistė kitą dieną gavo papeikimą. O politiko radijas
atsiprašinėjo, juk Tomaševskio rinkėjai - tai geriausi radijo
klausytojai“, - rašo „Newsweek“.