Trečdalis Lietuvoje gyvenančių žmonių išsyk pareiškia, kad nenorėtų nei vieno iš šių žmonių matyti savo darbovietėje, kai kurie net žada keisti darbovietę, jei viršininkas tokį priimtų. Kartu su jais dirbti nenorima ne todėl, kad abejojama jų kompetencija. Dažniausiai nurodoma nenoro priežastis - „jausčiausi nejaukiai“, rodo už Europos Sąjungos pinigus atlikta „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Jos rezultatai nurodo, kad savo orientacijos neslepia itin mažai homoseksualų. Nors apklausiami buvo žmonės visoje Lietuvoje, tik 4 proc. jų sakė gyvenantys ar dirbantys greta homoseksualo. Tai – maždaug tiek pat, kiek nurodė savo artimoje aplinkoje pažįstantys romų. Pastarųjų šalyje tėra 3 tūkstančiai – dešimtoji procento visuomenės dalis.
Homoseksualizmas Lietuvoje socialiai gerokai mažiau priimtinas nei JAV, kur keliose valstybėse homoseksualai gali susituokti ir įvaikinti vaikus, ar Europoje, kur gėjus Seimo narys, ministras ar prezidentas nebėra naujovė.
O Lietuvoje neseniai atliktoje apklausoje pusė šalies gyventojų nurodo, kad jų nuomonė apie homoseksualus pastaraisiais metais tik blogėjo.
Sąraše, ko maždaug pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų matyti savo kaimynais – beveik visos įmanomos mažumos. Ten ir Jehovos liudytojai, ir musulmonai, ir indusai, ir juodaodžiai, ir čečėnai. Penktadalis nenorėtų, kad greta jų gyventų žydai. Pačiame nepageidaujamų kaimynų sąrašo viršuje – romai, buvę kaliniai ir homoseksualai, nurodo Etninių tyrimų centro užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa.
Tyrėjai pastebi, kad mažiausiai kitokie žmonės yra toleruojami sprendžiant, kam išnuomoti butą. Jos padaugėja galvojant apie kaimynus, o dar mažiau žvairuojama į neįprastus žmones, kai kalbama apie galimus kolegas.
Lietuvoje per kelis pastaruosius dešimtmečius daugėja lietuviais save laikančių žmonių dalis bei stiprėja įsitikinimas, kad šalyje turi gyventi tik lietuvių tauta.
Šiuo metu jau trys penktadaliai šalies pritaria teiginiui „Lietuva - lietuviams“ - nors 1991-aisiais taip negalvojo nė pusė žmonių, pastebi „Pew“.
Lietuvoje yra tik trys tautybės, kurių žmonės sudaro daugiau kaip procentą šalies gyventojų: lietuviai (84 proc.), lenkai (6,6 proc.) ir rusai (5,4 proc.).
Nuo 1989-ųjų šalyje didėjo tik lietuvių dalis, mat anuomet jų buvo tik 80 procentų. Iš Lietuvos išvyko pusė čia gyvenusių rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, taip pat trys ketvirčiai žydų. Palyginti stabili liko tik lenkų bendruomenė.
Kodėl Lietuvoje požiūris į tai, kas priimtina, skiriasi nuo vakarietiško?
Priežasčių ieškojusio tyrimo per du dešimtmečius nė sykio nebuvo atlikta, sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Belieka tik ekspertų spėliojimai, kodėl taip įvyko. Bene visi sutinka, kad pagrindinė polinkio į konservatyvumą priežastis – penkiasdešimt metų sovietų valdžios, įkalusios, kad visuomenė turi būti vieninga. Geležinė sovietų siena taip pat apsaugojo Lietuvą nuo praeito amžiaus viduryje vakaruose ūžusių judėjimų už homoseksualų, moterų, juodaodžių ir kitų mažumų teisės.
Tokia aplinka išmušė ir polinkį vienytis į grupes ne tik pagal pomėgius, bet ir pagal įsitikinimus. Kai nėra vienybės, savo interesus ginti sunkiau.
„Mes ir postsovietinis, ir katalikiškas kraštas. Tai – stiprus kokteiliukas. Todėl mes konservatyvesni, nei aplinkinės tautos – lenkiame ir lenkus, ir latvius, ir estus“, - savo nuomone dalijasi I.Zokas.
Sovietinę praeitį akcentuoja ir Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė.
„Lietuvoje niekada nėra buvę stipraus judėjimo. Tarpukaryje užuomazgos buvo, tačiau tarybiniais metais jos buvo užgniaužtos.
Lyčių lygybės problemos pradėtos spręsti tik kartu su Nepriklausomybe, siekiant įstoti į Europos Sąjungą. Tada, kad įtiktume europiečiams, patektume į jų klubą, buvo priimti neblogi lygias galimybes ginantys įstatymai.
Tačiau kartu su įstatymais neatsirado giluminio poreikio keisti visuomenės požiūrį. Jei nėra suvokimo, kad turime pakeisti, turime ką turime – įstatymų įgyvendinimas stringa“, - svarsto M.Jankauskaitė.
Pasak jos, sovietų laikai įpratino neprieštarauti bendrai visuomenės valiai, gyventi „žemiau žolės ir tyliau vandens“, nesitikėti, kad savo teises galima apginti.
„Dabar esame indoktrinuojami liberalios ekonomikos, kuri moko, kad svarbu funkcionuoti lyg sraigteliui, kuri nėra jautri išsiskiriančio individo poreikiams. Ir kai susumuoji visuomenėje įprastą patriarchališkumą, įsigalinčią bendruomeniškumą ardančią liberalią doktriną, tai išeina, kad dvidešimt metų reikia „pramušinėti“ smurtą šeimoje draudžiantį įstatymą. Nes niekas nemato, kad tai - problema, kurią reikėtų spręsti“, - nurodo M.Jankauskaitė.
Sovietų kultūros paveldą akcentuoja ir Lietuvos gėjų lygos vienas vadovų Vytautas Valentinavičius. Pasak jo, po sovietinių metų šalyje išvis nėra tradicijos rimtai žiūrėti į protestuojančius.
„Vyraujantis požiūris - į bet kokius susibūrimus žiūrima įtariai. Viskam - nuo socialinės reklamos iki susibūrimų - reikia gauti leidimus, nors tai sovietinių laikų atgyvena. Kam to reikia? Kad būtų suvaldyta „liaudis“, kad ji neišreikštų savo pozicijos, nuomonės. Nesinaudotų galimybėmis teisinėmis priemonėmis ką nors keisti. Mokykloje vaikai skatinami sportuoti, bet savanoriauti – ne“, - dėsto V.Valentinavičius.
Trumpą laiką nuo totalitarinės valstybės laikų akcentuoja ir parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė. Pasak jos, konservatyvizmą skatina ir dominuojanti katalikybė.
„Pas mus labai stipri katalikų bažnyčia, kuri apdoroja žmogaus smegenis dogmomis, kurios neleidžia laisvai mąstyti. Nėra Lietuvoje, kaip Amerikoje, judėjimo „katalikai už laisvą pasirinkimą“, kai tikintieji permąsto dogmas, pasisako už moters teisę į abortą ar už teisę gyventi kaip homoseksualui. Už tai pasisakęs Lietuvoje tampi priešas. Vyrauja fundamentalizmas, neleidžiantis žmogui laisvai mąstyti“, - dėstė R.Pavilionienė.
Pašnekovų nuomone, Lietuvoje konservatyvų požiūrį palaiko ir politikai, ir žiniasklaida – tai irgi garantuoja, kad pasikeitimų nebus.
„Renkant politikus dažniausiai tikima žadančiais, kad gyvensime geriau – visa kita yra mažai vertinama. Visuomenėje tikima, kad visas socialines problemas gali išspręsti finansinė gerovė“, - svarstė V.Valentinavičius.
Savo ruožtu Vyriausybės koridoriuose vaikšto mintis, kad Lietuva jei ir keisis socialiai liberalesnės Europos link, tai tik iš lėto. „Wikileaks“ paviešintame JAV ambasadorės pokalbyje su premjero Andriaus Kubiliaus patarėju Virgiu Valentinavičiumi šis tvirtino, kad aktyvus gėjų teisių gynimas tik dar labiau jas mažintų.
„Reikia turėti omenyje, kad Lietuva yra labai konservatyvi ir katalikiška šalis. Reikia judėti lėtai. Bet koks radikalus veiksmas Seime tik atidėtų visą procesą“, - kalbėjo V.Valentinavičius apie pastangas koreguoti homoseksualumo propagavimą uždraudusį įstatymą.
Pasak jo, Lietuvoje apie gėjų teises diskutuoja tik „zoologiniai homofobai ir karingieji liberalai“, o antisemitizmas šalyje „yra labai stiprus, net per stiprus normaliai šaliai“.