Ir būtent pastarieji žemdirbiai šiais metais yra atsidūrę prie „suskilusios geldos“ – investiciniai projektai parengti, komerciniai susitarimai su technikos pardavėjais įvykdyti, paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktos, o pinigų nėra, nors iki ES 2007–2013 metų finansinio laikotarpio pabaigos dar likę daugiau nei dveji metai.
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip buvo naudotas ir dėl kokių priežasčių taip anksti išseko KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ finansavimo „krepšelis“.
KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ tikslas – teikti 40–50 proc. paramą mūsų šalies žemdirbiams, perkantiems naują, modernią žemės ūkio techniką bei įgyvendinantiems kitus investicinius projektus.
NMA duomenimis, pagal šią priemonę 2007 m. agentūra patvirtino 56 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių paraiškas (surinko 57), patvirtinta paramos suma – 24530058 Lt. 2008 m. patvirtino 524 paraiškas (surinko 632) 251398287 Lt sumai. 2009 m. patvirtintos 129 paraiškos (surinktos 135). Patvirtinta paramos suma – 69902682 Lt.
Pernai surinkta 2919 paraiškų.
Prašyta paramos suma – 368708839 Lt. Patvirtintos 2867 paraiškos. Patvirtinta paramos suma – 355026253 Lt. Šiemet pateikta 3250 paraiškų ir prašoma 634649739 litų. Tačiau patvirtintas tik ketvirtadalis paraiškų, t.y. 698. Jas pateikusiems pareiškėjams patvirtinta paramos suma – 102587015 Lt. Kiti trys ketvirtadaliai pareiškėjų, šiemet kovo–balandžio mėnesiais pateikusių paraiškas paramai pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gauti, sulaukė tik Žemės ūkio ministerijos atsiųstų raštų, kad paramos negaus, nes visiems norintiesiems pristigo lėšų.
Vienos šalyje gerai žinomos žemės ūkio įmonės vadovas, nepanoręs viešai įvardyti savo pavardės (ši pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad skirstant lėšas pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ sumaištį pernai užvirė pati Žemės ūkio ministerija, panorusi staiga išdalyti triskart didesnę sumą nei ta, kuri liko šiems metams.
Mat iki praėjusių metų vidurio Lietuvoje galiojo 2007 m. spalio 31 d. ministro įsakymu Nr. 3D–480 patvirtintos KPP 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklės (antroji veiklos sritis – tai žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas, trečioji veiklos sritis – trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas).
Pagal šios priemonės antrąją veiklos sritį galėjo būti finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse ir jauniesiems ūkininkams – iki 50 proc. Jauniesiems ūkininkams, kurie ūkininkauja mažiau palankiose vietovėse, – iki 60 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų. Šiose taisyklėse teigiama, kad didžiausia paramos suma 2007–2013 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui negali viršyti 1 381120 Lt. O didžiausia paramos suma vienam projektui negali būti didesnė kaip 690560 Lt.
Taigi visiems viskas buvo aišku – tie, kas savo „kvotą“ 2007–2013 metų laikotarpiui buvo suspėję išsemti, daugiau vilčių į KPP paramą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir nedėjo.
Tačiau daugeliui netikėtai pernai birželio 7 d. ŽŪM ministro įsakymu buvo patvirtinti KPP 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos pareiškėjų, nepriklausančių partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei, parengti projektai jau galėjo pretenduoti į 2 071 680 Lt dydžio paramą, o visam finansavimo laikotarpiui parama tokiems pareiškėjams padidinta iki
3 452800 Lt sumos. Taisyklių pakeitimuose taip pat nurodoma, kad kai pareiškėjas priklauso partnerių arba susijusių įmonių grupei, paramos suma vienam projektui neturi viršyti 2 071680 Lt, o visu 2007–2013 metų laikotarpiu ji padidinta net iki 17 264000 Lt.
Pasak pašnekovo, toks ŽŪM sprendimas negali nestebinti ir nepiktinti, nes, jo žodžiais tariant, kas gali paneigti, kad toks šuoliškas paramos padidinimas nebuvo taikomas tik tam tikrai grupei žemės ūkio subjektų, iš anksto informuotų apie taisyklių pakeitimus, suskubusių kuo anksčiau pateikti projektus ir pretenduojančiųjų į paramą eilėje atsistoti pirmiesiems. Pirmieji projektai buvo įvertinti ir parama paskirta per rekordiškai trumpą laiką – greičiau nei per mėnesį.
Tokių minčių šiandien niekam nekiltų, jeigu paraiškų rinkimas pagal „paredaguotas“ taisykles nebūtų nutrauktas metams dar nepasibaigus. Tad žmonėms, sumokėjusiems 10–20 tūkst. Lt už projektų parengimą, neliko nieko kito, kaip laukti šiųmečio paraiškų rinkimo etapo, kuris vyko kovo–balandžio mėnesiais.
Tačiau pretenduoti jau buvo galima vėl į kur kas mažesnio dydžio paramą. Šių metų vasario 15 d. ŽŪM ministro įsakymu patvirtintos naujos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklės, kurias privalu taikyti nuo šių metų pradžios.
Remiantis šiomis taisyklėmis, didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui projektui negali viršyti 345280 Lt, arba 1 381120 Lt, kai pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba vykdo gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės ir cukrinių runkelių auginimo veiklą. Taigi nors taisyklėse konkrečiai neįvardijama, minint 345280 Lt omenyje tikriausiai turimi grūdininkystės krypties ūkiai, kurie, remiantis 2007–ųjų metų taisyklėmis, galėjo pretenduoti į 690 560 Lt.
Peršasi mintis, kad ŽŪM jau 2010 m. buvo aišku, kad priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ finansinis krepšelis senka. Jeigu buvo žinoma, kad pinigų visiems neužteks, kam reikėjo trumpam laikotarpiui taip „išpūsti“ paramos sumas? Nors praktiškai jomis pasinaudoti daugelis žmonių negalėjo, nes NMA pritrūko pinigų.
„Problema tai, kad kai praėjusių metų birželį buvo paskelbta apie paramos sumų padidinimą, ūkininkai ir bendrovės suskubo rengti projektus, o kai norėjo juos pateikti, paraiškų rinkimas buvo nutrauktas. Suprantama, kad investicinio projekto nei ūkininkas, nei bendrovė pati profesionaliai parengti negali, todėl visi projektų rengėjams sumokėjo po 10–20 tūkst. Lt, nelygu, į kurio dydžio paramą pretendavo.
Šiemet paramos sumas sumažinus, žmonės rengė naujus projektus ir vėl veltui išmetė pinigus. Pikčiausia, kad ŽŪM sudarė geras sąlygas užsidirbti projektų rengėjams ir paskelbė žinią, jog bus priimamos visos paraiškos, o vėliau vyks konkursas, kurio metu bus atsižvelgiama į taisyklėse numatytus prioritetus. Tačiau paaiškėjo, kad augalininkystės sektoriuje laimingųjų pareiškėjų, kuriems šiemet patvirtinta parama, yra vos 90, o per 1200 lieka „už borto“. Kodėl reikėjo pernai išpūsti paramos sumą ir išdalyti 120 mln. Lt?“– ne be pasipiktinimo retoriškai klausia agroverslo įmonės vadovas.
Jo teigimu, ŽŪM negebėjimas susiskaičiuoti pinigų ūkininkus įklampina ir į dar vieną bėdą. Visi, kurie šiais metais teikė paraiškas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ kartu su projektu turėjo pateikti ir bent vieną komercinį technikos pardavėjų pasiūlymą. „Jeigu technikos tiekėjas teikia komercinį pasiūlymą, vadinasi, jis tą techniką jau rezervuoja, nes tarp jo ir pirkėjo yra įvykęs susitarimas, kad technika bus perkama. Ir tiekėjui dabar visiškai nesvarbu, žmogus paramą gavo ar ne.
Manau, kad tik labai retais atvejais su tiekėjais pavyks susitarti ir pirkinio bus galima atsisakyti. O daugelis bus priversti bristi į skolas ir naują techniką nusipirkti“, – prognozuoja pašnekovas. Nors, pasak jo, žmonėms, likusiems be paramos, kur kas labiau apsimokėtų pirkti gerą, bet pigesnę 2–3 metus naudotą techniką.
„Manau, daugeliui šiandien būtų įdomu žinoti, kieno iniciatyva pernai birželį buvo patarytos taisyklių pataisos ir kodėl jos taip trumpai galiojo? Ir apskritai, kokiems dar ŽŪM valdininkų iššūkiams turėtume ruoštis? Nei nereikalingų aistrų, nei chaoso šiandien tikrai nebūtų, jeigu visi būtume žinoję, kiek lėšų bus skirta kiekvienais metais, kiek jų lieka iki finansinio laikotarpio pabaigos, ir galėtume tam metodiškai ruošis bei planuoti savo veiklą“, – teigia „Ūkininko patarėjo“ kalbintas įmonės direktorius.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis taip pat pritaria nuomonei, kad žinant, jog pinigų visiems neužteks, nereikėjo erzinti žmonių.
„Daugelis be reikalo vargo, parengė projektus, sumokėjo už juos nemažus pinigus. Bet iš principo su ministerijos nuostata, kad pirmenybę reikia teikti tiems, kas paramos dar nėra gavę, nesiginčijame. Be abejo, apie šią sąlygą ji turėjo garsiai kalbėti iš anksto. Apskritai apie visą ES paramos skirstymo eigą ŽŪM turėtų priminti nuolat.
Dabar neretai matome „paklodinius“ straipsnius apie ES paramos įsisavinimą leidiniuose, kurių kaimas nė neskaito. O turėtų būti žemdirbių žiniasklaidoje skelbiami aiškūs skaičiai, nebijant pakartoti, kiek ES pinigų dar likę. Tuomet žmonės turėtų į ką orientuotis. O dabar tiems, kas šiemet tikėjosi gauti paramą, bet jos negavo, teks skolintis ir įgyvendinti projektus vien savo lėšomis“, – teigia J. Kraujelis.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo MAJAUSKO, ministerijos sprendimas prioriteto tvarka šiemet skirti paramą, pavyzdžiui, cukrinių runkelių augintojams, už „borto“ paliekant grūdininkus, yra visiškai nesuprantamas. „Šiemet vertinant paraiškas nustatyti tokie prioritetai, kad netgi nė karto parama nepasinaudoję grūdų augintojai atsidūrė tik trečioje vietoje. Tarsi grūdiniai būtų ne svarbiausia Lietuvos žemės ūkio kultūra“, – stebisi R. Majauskas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas taip pat teigia pasigendantis tolygumo skirstant ES paramą. „Jei turimas atitinkamo dydžio krepšelis, jį reikėjo išdalyti palaipsniui, kad priemonėje žmonės galėtų dalyvauti išvengdami streso ir nereikalingų išlaidų. Kol pinigų buvo daug, toks dėliojimas vyko, o pabaigoje pinigai buvo paleisti tarsi sniego kamuolys nuo kalno. Didžiulė blogybė tai, kad priimdama naujus sprendimus šiuo atveju ministerija su pagrindiniu savo socialiniu partneriu – Žemės ūkio rūmais – net nesitarė“, – kalba A. Stančikas.
Į „Ūkininko patarėjo“ klausimą, kodėl pernai ribotam laikui buvo padidintos paramos sumos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, žemės ūkio viceministras Mindaugas KUKLIERIUS teigia, jog tai padaryta siekiant, kad didesnę paramą gautų visų pirma paukštininkystės įmonės, iki praėjusių metų pabaigos pagal ES reikalavimą privalėjusios apsirūpinti nauja įranga paukščiams laikyti. O augalininkams, kurie šiuo metu jaučiasi išstumti iš gaunančiųjų paramą būrio, pasak viceministro, neturėtų būti priežasčių reikšti nepasitenkinimą, nes jie iki šiol paramos pagal šią priemonę yra gavę daugiausiai.
M. Kuklierius patikino, kad šiuo metu vyksta finansų inžinerijos procesas ir ateinantį pavasarį lėšų KPP priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ vėl bus skiriama. Tačiau kokia konkreti suma tai bus, kol kas viceministras įvardyti negali.
Vis dėlto galima prognozuoti, kad daugiau nei 100 mln. Lt priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ krepšelis tikrai nepapilnės. Taigi ateinantys metai nebus dosnesni nei šie.