Teisingumo ministerija (TM) parengė įstatymų pataisas,
numatančias, kad informacija apie pranešėją, jo pageidavimu,
negalės būti atskleidžiama nei pradėjus tarnybinio nusižengimo
tyrimą įstaigos viduje, nei jau paskyrus kaltam asmeniui nuobaudą
ar ginčui persikėlus į teismą. Jei pranešėjas turės liudyti
teisme, informacija apie jį nebūtų atskleidžiama kitiems proceso
dalyviams.
Tačiau teismui būtų draudžiama savo sprendimą grįsti tik
tapatybės neatskleidusio liudytojo duomenimis. Priimant sprendimą,
tokiais parodymais būtų galima remtis tik tuomet, jei juos
patvirtins ir kiti įrodymai.
Šiuo metu įstatymai numato priemones, leidžiančias pranešusį
apie korupciją ar apie kitus padarytus šiurkščius pažeidimus
tarnautoją apsaugoti nuo neteisėto atleidimo ar kitų sankcijų,
tačiau nėra numatyta garantijų, kad bus išlaikytas tokio asmens
anonimiškumas. Pasak TM, tokiais atvejais šiems tarnautojams iškyla
pavojus patirti psichologinį kolegų spaudimą, grasinimus, neigiamą
požiūrį ir tai esą lemia institucijose dirbančių asmenų
pasyvumą ir nenorą informuoti apie daromus pažeidimus.
„Neretai valstybės tarnautojai geriausiai žino, kokie
pažeidimai yra daromi jų institucijose, tad jų aktyvumas yra labai
svarbus. Nukentėti dėl daromų neteisėtų veikų turi bijoti tie,
kurie jas daro, o ne tie, kurie apie tai praneša. Siūlomi įstatymo
pakeitimai leistų tai pasiekti“, - pranešime cituojamas teisingumo
ministras Remigijus Šimašius.
Siūlomi pakeitimai šiuo metu yra pateikti visuomenei ir
suinteresuotoms institucijoms derinti.
Ministro teigimu, peržiūrint pranešėjų apsaugos užtikrinimo
klausimą, Vyriausybėje nutarta, kad šiai problemai išspręsti
reikia detaliai peržiūrėti ir patobulinti esamus įstatymus,
nerengiant atskiro teisės akto.
„Šiuo kartu teikiami projektai padės užtikrinti efektyvią
pranešėjų apsaugą valstybės tarnyboje. Lygiagrečiai yra
analizuojamos ir kitų teisės aktų, susijusių su pranešėjų
apsauga kitose srityse, nuostatos“, - sakoma TM pranešime.