Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas ir UAB „Naradava“ direktorius Aloyzas Grygalis teigia, kad šalies versliniai sodai dar ilgai jaus 2010–ųjų šaltos žiemos pasekmes ir itin gausaus derliaus šiemet nesitiki – jis mažai kuo skirsis nuo pernykščio. Tikėtinas geras derlius tik tuose soduose ir tik tų obelų veislių, kur pernai obuolių nebuvo.
Šiųmetis derlius prilygsta pernykščiam
Pasak A. Grygalio, Naradavos soduose obuoliai dar skinami. Nors tikėtasi gausesnio derliaus, bet ir ši žiema sodams buvo nepalanki: ne kartą būta stiprių atlydžių, šlapi vaismedžiai išbrinkino pumpurus, vėliau žiedai pašalo. „Galutiniais duomenimis, derlius gali siekti apie 3 tūkst. t ir bus kiek didesnis nei pernai, – pasakoja bendrovės direktorius. – Prieš kelerius metus per sezoną priskindavome per 5 tūkst. t obuolių, bet nuo šalčių nusilpę medžiai prastai dera. Kiek pagelbėjo tai, kad dėl šiltėjančio klimato ir didesnės drėgmės obuoliai šiemet sunoko anksčiau ir ypač paaugo, kai rugpjūčio antrąją pusę gerokai palijo.“
A. Grygalio teigimu, jų ekologiniai sodai kasmet naudos duoda vis mažiau, o darbo vis daugiau. „Teks jų atsisakyti, nes reikalavimai ekologiniams sodams didėja, o realizacinė kaina pirkėjams dažnai neįkandama.“
AB „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė sako, kad po buvusios šaltos 2010 m. žiemos pernai derlius buvo labai menkas, o šiemet žada priskinti per 2 tūkst. t obuolių kartu su krituoliais. „Buvę šalčiai išretino jauną žemaūgį sodą, kai kuriuose kvartaluose iššalo 40-60 proc. derančių vaismedžių, pašalę vaismedžiai nusilpo. Gerai, kad šią žiemą sodinukai neiššalo. Tačiau ir išlikę vaismedžiai nepasisavina maisto medžiagų, jiems kenkia drėgmės perteklius, tad obelys pamažu nyksta,“ – dabartinę sodų situaciją apibūdina E. Žilinskienė.
Pasak AB „Dembavos medelynas“ direktorės Vitalijos Kuliešienės, skynimas baigtas ir sandėliuose pirkėjų laukia apie tūkstantis tonų desertinių obuolių. Šiemet skirtingų veislių obelys labai skyrėsi derlingumu, be to, obuoliai sunoko dviem savaitėmis anksčiau. `Auksiai` paprastai skinami rugsėjo 5-6 d., o šiemet jie pradėti skinti rugpjūčio 20 d.
Ir Dembavos sodams po didžiųjų šalčių atsigauti reikės ne vienų metų. Gerai, kad turi didelį medelyną, tad iššalusį sodą baigia atsodinti.
Kainai įtakos turės lenkiškų sodų derliai
Naujojo obuolių derliaus realizaciją ES apsunkins sumažėjusi vaisių paklausa dėl kilusios krizės vaisių ir daržovių sektoriuje. Tačiau lietuviškų obuolių kaina visada priklausė nuo lenkiškų, kurių kasmet priskinama apie 2,5 mln. t. Dar po poros mėnesių lietuviški obuoliai turėtų pabrangti, nes individualių sodų derlius pasibaigs.
Prekybos centrams obuoliai realizuojami pernykšte kaina – po 1 Lt/kg ir ji iki Naujųjų metų nesikeis. Už lietuviškus desertinius obuolius vartotojai turėtų mokėti mažiausiai po 1 EUR/kg. Krituoliai išvaizda ir dydžiu beveik nesiskyrė nuo desertinių ir vietiniams perdirbėjams sodininkai juos pardavė po 35 ct/kg. Visada laimi tie, kurių derlius sutelpa į modernias saugyklas, bet jas įsirengti be ES paramos sudėtinga, mat tokios saugyklos atsieina gerokai brangiau nei pastatyti grūdų bokštą.
Šiuo metu svarbiau atsodinti iššalusius sodus ir apie modernias saugyklas retai kuris sodininkas galvoja. Juolab kad patirti ir 6 mln. Lt įvertinti nuostoliai liko nepadengti.
Nuostoliai – pačių sodininkų reikalas
„Gaila, kad Vyriausybė nesudarė jokio fondo šalčių padarytiems nuostoliams padengti. Apmaudu, kad kai vėtra nuplėšia namo stogą, tai jo apžiūrėti važiuoja prezidentė. O kai iššalo ne vienas hektaras sodų ir nuostolių patirta šimtais tūkstančių, niekam neįdomu, – su nuoskauda kalba „Luksnėnų sodų“ direktorė Elena Žilinskienė. – Toks sodų iššalimas turėtų prilygti stichinei nelaimei ir mažiausiai, ką galėjo padaryti Vyriausybė – iš valstybės biudžeto kompensuoti išlaidas sodinukams.“
Pasak kalbintų sodininkų, ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas pasiūlė pataisą dėl žalos atlyginimo kreiptis į savivaldybes. Bet... jau antri metai, kai sodai dera prasčiau ir taip gali būti ateityje. Tad ir kyla abejonių, ar reikia užsiimti sodų plėtra. Gal paprasčiau būtų valgyti įvežtinius obuolius...
Aloyzo Grygalio teigimu, pagal sodininkų pageidavimus sodų draudimo nuostatos liko neparengtos ir vargiai ar su draudimo kompanija bus susitarta. Jie sodų nedraus nuo vaismedžių iššalimo, nes ir ES šalyse tokios praktikos nėra. O antra, šiemet ir javų pasėliams padidintos draudimo įmokos.