Tokios nuostatos įrašytos į komunikatą, kurį vis dar
posėdžiaujantys ekspertai numato pasirašyti vėliau penktadienį,
BNS informavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
„Lenkija sutinka peržiūrėti finansavimo principus būtent
tautinių mažumų švietimui (...). Mes įsipareigosime su
suinteresuotomis pusėmis - pačiais mokiniais, aukštosiomis
mokyklomis ir kitais - aptarti galimybę, kad lenkų tautinei mažumai
būtų privalomas lenkų kalbos egzaminas, kaip to prašo lenkų
tautinė mažuma“, - BNS sakė viceministras.
Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas. Lietuva, šiemet skyrusi 20 proc. didesnius krepšelius
tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams, pasak V.Bacio, prašo
Lenkiją atsižvelgti į tautinių mažumų poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai
vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas
Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos
padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys
lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės
geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.
Rugsėjo pabaigoje Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė
darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo prie bendros
nuomonės, jog valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos
moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių
mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis.