Daugiau kaip dešimtmetį kalbama apie naujas miesto ir rajono kapines, kurios turėtų būti įrengtos Vainatrakyje. Kol kas neaišku, ar kauniečiai turės galimybę mirusiuosius laidoti naujose kapinėse.
Planuota beveik 40 ha teritorijoje pastatyti kapinių priežiūros tarnybos pastatą, kolumbariumą, nutiesti takus, privažiuojamuosius kelius, apšvietimo tinklus, tačiau reikalai stringa teismuose.
Padėtis mieste kasmet blogėja, gyventojai baiminasi, kad netrukus nebebus kur laidoti mirusių artimųjų.
Laikinai pareigas einantis savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Evaldas Stankevičius kalba ir apie kitą problemą – trūksta pinigų esamoms kapinėms prižiūrėti.
– Ar išties padėtis tampa grėsminga ir kapinėse tuoj nebeliks vietos laidoti mirusiesiems?
– Prieš metus atidarytose Ledos kapinėse jau užlaidota 50 procentų teritorijos. Iš viso kapinės užima 1,3 hektaro. Maža to, „Kapinių priežiūrai“ šios kapinės buvo perduotos iki galo neparengtos, todėl turime daug problemų jas tvarkydami.
Žmonės tveria tvoreles, nors kapinės nėra tam paruoštos. Kelių beveik nėra. Mūsų tikslas – sutvarkyti šias kapines, kad žmonės galėtų normaliai privažiuoti.
40 ha plotą užimančiose Karmėlavos kapinėse vietos jau beveik neliko. Liko plotai šlaituose, o šiaip laidojimui net takeliai išnaudoti.
Romainių kapinėse mirusieji laidojami tik šeimos kapavietėse. 1,5 ha Eigulių kapinių teritorijoje jau taip pat nebelaidojama. Spėju, kad per metus Ledos kapinėse taip pat nebeliks vietos, o Vainatrakio kapinių projektas yra užstrigęs ir nežinia kada pajudės iš mirties taško. Kaunas tiesiog liks be laidojimo vietų.
Buvo kalbama ir apie Petrašiūnų kapinių praplėtimą. Amžino poilsio vietoms planuota skirti dar papildomai 2,1 ha, tačiau kol kas projektas įstrigęs.
– Kėdainiuose atidarytas pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Gal palaikų kremavimas ir jų laidojimas kolumbariumuose išspręstų kapaviečių trūkumo problemą?
– Krematoriumas pagelbėtų, kiekvienose kapinėse būtų galima atidaryti po kolumbariumą, kuris užimtų gerokai mažesnį plotą nei atskiros kapavietės.
Be to, kolumbariumui galima panaudoti šlapias kapinių teritorijos vietas, kur paprastai mirusieji nelaidojami. Mano duomenimis, apie 20–30 procentų kauniečių sutiktų, kad jų palaikai būtų kremuoti.
– Neseniai pradėjote vadovauti bendrovei „Kapinių priežiūra“. Kokie jūsų planai? Ką pirmiausia ketinate nuveikti?
– Pradėjau nuo labai žemiškų dalykų. Suskaičiavau įmonės pajamas ir išlaidas. Kasmet 1,8 mln. litų bendrovei skiriamas biudžetas – per mažas.
Daugiau kaip pusė pinigų iškeliauja atlyginimams, nemažą dalį sumokame įmonei „Kauno švara“ už šiukšlių išvežimą iš miesto kapinių.
Kapinėse pastatytuose konteineriuose sumetama daugiau atliekų nei galima. Pavyzdžiui, mažytės Kleboniškio kapinaitės nuolat pilnos šiukšlių.
Nori nenori, mes tas atliekas turime išvežti. Mūsų skaičiavimais, Kauno kapinėse išmetama 30 procentų daugiau šiukšlių, nei numatyta mūsų planuose.
Jau penkerius metus šie reikalai tik blogėja. Gyventojų požiūrio mes nepakeisime, tačiau pinigų bendrovei trūksta. Suskaičiavome, kad norint viską sutvarkyti reikia papildomai maždaug 2 mln. litų.
Tai būtų vienkartinė injekcija. Keliams atnaujinti, kapinėms sutvarkyti, kad būtų vandentiekis, tvoros gražios, administraciniams pastatams remontuoti.
– Artėja Vėlinės. Tokiu metu įsisenėjusios kapinių problemos ypač išryškėja. Nemažai kapaviečių yra apleistos, neprižiūrimos.
– Vien tik šiemet reikėtų maždaug pusės milijono litų. Kapaviečių, kurių nelanko ir neprižiūri artimieji, Kaune yra apie 2 tūkstančiai. Mums tenka jas prižiūrėti.
Papildomą dotaciją įmonei gali skirti ir savivaldybės direktorius iš savo rezervo fondo, dėl didesnės sumos prireiks politinės valios.
Siūlysiu, kad kitų metų biudžete būtų numatyta daugiau lėšų įmonei.
Kitąmet teiksime ir dar vieną pasiūlymą savivaldybei: kad neprižiūrimose ir apleistose kapavietėse būtų galima laidoti.