Apie tai lrytas.lt kalbasi su šiuo metu JAV viešinčiu buvusiu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.
- Prezidente, ar gali, ar įmanoma, kad Lietuvoje susikurtų tokia pat stipri liberalų partija, kaip Lenkijoje, kuri laimi jau antrus Seimo rinkimus iš eilės?
– Liberalų fronte esminio proveržio nėra, yra tik kosmetika. Manau, kad visi šitie procesai veda į niekur, didina pavojų, tad nė viena iš liberalių partijų konkuruodamos neįveiks procentinio barjero, jų surinkti balsai ir procentai bus išdalinti kitoms partijoms. Liberalus rinkėjas ir vėl liks nusivylęs.
Lenkija parodė, kad liberalai gali keisti valstybės istoriją. Aš vis dar tikiu, kad ir Lietuvoje tai įmanoma. Laiko nebėra – arba dabar, arba nežinia kada.
– Jūs tikite liberalių jėgų susivienijimo idėja?
– Kalbant apie šiandienos politinę situaciją Lietuvoje, man vis neduoda ramybės mintis, kaip mūsų politinis peizažas būtų pakeistas, jeigu turėtume ne kelias, o vieną vieningą liberalų partiją. Manau, tokia suvienyta partija galėtų rimtai konkuruoti su socialdemokratais ir konservatoriais, galbūt net turėtų realios politinės įtakos valdžios formavimui.
Planuoju su bendraminčiais susirinkti ir apie tai padiskutuoti, galbūt surasime kokių nors sprendimų.
– Bet liberalai taip susipriešinę, draskomi asmeniškumų.
– Taip, žinau kad utopiška manyti, jog liberalūs politikai pradės vienytis vos su jais apie tai pakalbėjus. Plačiai pasklidusi nuomonė, kad lyderiai savo vieta sąraše labiau rūpinasi, kaip asmeniniu prestižo reikalu, pamiršdami, jog svarbiausia – valstybės interesai ir jos ateitis.
Pastaruoju metu nemažai bendravau su įvairių krypčių liberalais ir matau, kad jie jaučia atsakomybę, išgyvena dėl dabartinio susiskaldymo ir mato susivienijimo perspektyvą. Nematau jokių objektyvių susiskaldymo priežasčių, tėra tik subjektyvumai.
Tikiu, kad galiu jiems padėti susikalbėti, todėl negaliu likti abejingas ir pasyvus.
– Niekam iki šiol nepavyko to padaryti. Kodėl dabar?
– Jokiu būdu nesakau, kad tai paprasta. Pirmiausia artimiausiu metu norėtųsi surengti visų suinteresuotų liberalių intelektualų pasitarimą-konferenciją, kur galėtume aptarti lietuviško liberalizmo paklydimus ir perspektyvas. Galėtume padiskutuoti, kuo mūsų politikai liberalai yra panašūs ir kuo jie skiriasi. Padiskutuoti ir apie tai, ar iš tiesų mūsų liberalai yra liberalūs.
Konferencija galėtų paskatinti kartu paruošti bendrą liberalią Lietuvos perspektyvą artimiausiems 4 metams. Tikiu, kad tai įmanoma. Jei bus bendrų principų, bendra programa, galbūt atsiras ir supratimas, kad reikalinga vienybė.
– Bet kaip išrinkti, kas bus pirmas ir kas paskutinis rinkimų sąraše – A.Čaplikas, E.Masiulis ar dar kas nors? Burtų keliu?
– Toks demokratinis mechanizmas egzistuoja. Visi žinome apie pirminius rinkimus JAV, Lietuvoje tą parodė A.Kubilius ir I.Degutienė. Galima tai panaudoti ir tarppartiniam susivienijimui.
Jei visų konferencijoje dalyvaujančių liberalių politinių jėgų lyderiai neišsigąs, įmanoma, kad visi registruoti liberalų nariai galėtų būti reitinguojami bendrame sąraše. Jie ir išrinktų sąrašo lyderius.
Neįsivaizduoju demokratiškesnio būdo.
– O gal sąrašą išdėstyti reikėtų bandyti per derybas, kuriose jūs tarpininkautumėte?
– Ne, šiame procese dalyvauti man nesinori. Tiesiog tai vargu ar įmanoma. Įvairiausių intrigų sūkurys paskandintų bet kurias geras intencijas.
– Tikslas – vieningas rinkimų sąrašas, ar ir vieninga partija?
– Iš pradžių, jei pavyktų, didžiulis pasiekimas būtų bendras rinkiminis sąrašas. Minimali programa būtų įvykdyta, jei pavyktų sumažinti konkurenciją bent vienmandatėse apygardose. Vieninga partija – tolesnė perspektyva sėkmės atveju.
– Ar R.Pakso “tvarkdarius”, kurie anksčiau vadinosi liberalais demokratais kviestumėte prie bendro stalo? O gal ir jūs pats rizikuosite eiti tokio bendro sąrašo priekyje?
– Manau, kad vienijimasis įmanomas tik tarp liberalių politikų.
Aš pats aktyvioje partinėje politikoje nedalyvausiu.