Remiantis rugsėjį paskelbta statistika, pažeidimai dėl
pernelyg ilgo proceso nustatyti ketvirtadaliu atveju, 23 proc. sudarė
pažeidimai dėl neužtikrintos teisės į laisvę ir asmens
neliečiamumą, 17 proc. atvejų buvo pažeista teisė į teisingą
teismą, o 16 proc. Lietuva pripažinta kalta dėl to, kad negerbė
teisės į privatų ir šeimos gyvenimą.
Pažeidimai dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką dažniausiai fiksuoti visose Europos Tarybos šalyse - jie sudarė vidutiniškai 26 proc. pažeidimų, rodo
ataskaita, kurioje apibendrinti 47 šalių duomenys nuo 1959 iki 2010
metų.
Lietuvoje Europos žmogaus teisių konvencija, kurios pažeidimus nagrinėja Strasbūro teismas, įsigaliojo 1995 metais.
Latvijoje ir Estijoje dažniausiai pažeidimai nustatyti dėl
pažeistų teisių į laisvę ir asmens neliečiamumą (28 ir 32
proc.)
Strasbūro teismas išnagrinėjo tik vieno iš 50 lietuvių
skundą - 98 proc. skundų nėra priimama arba skundai yra
išbraukiami. Kai skundai priimami, 80 proc. atvejų pažeidimai
nustatomi. Visose 47 valstybėse šis vidurkis yra 83 proc., rodo
ataskaita.