Žiniasklaidai trūksta drąsos iššokti virš kažkokios gana žemos vidutiniškumo kartelės, nes būti žemesniame lygyje, negu tu gali, yra patogu – saugu, nes ten mūsų yra labai labai daug ir visiems kartu gera, šilta ir ramu. O tai, kad auga jauna karta, kurie jau nebegali būti ryškūs, įdomūs, inteligentiški, drąsūs ir nebijantys rizikuoti visur ir visame…
Priėjom iki to, kad knygų jau niekas nebeskaito - tikrų knygų, o ne trumpų istorijų, nes ir romanų didelių niekas nebeperka – neturi laiko perskaityti. Geriau trumpos istorijos arba dar geriau - peržvelgia žinias ir tiek.
Gal kas sakys, kad internete skaito, bet manau, kad irgi ne. Man atrodo, kad ir internete straipsnių neskaito – tik atsiverčia internetinį puslapį, pažiūri pavadinimus ir viskas.
Dėl to, kad žiniasklaida dažnai nestimuliuoja, neveda į priekį minties ir nepriverčia žmogaus mąstyti, ginčytis, turėti nuomonę – kažkaip visi jai darosi visi6kai abejingi, ir vis sunkiau nustebinti žmones bet kuo, nes nuolat reikalingas šokas, kad juos pabudintum.
Juk Nacionalinis dramos teatras turėjo iškabinti plakatus mieste „Aš žudau“, kad visi pasipiktintų ir pagaliau pirmą kartą per dvidešimt metų sužinotų, kad mūsų Nacionalinis dramos teatras egzistuoja.
***
Dalia Ibelhauptaitė - režisierė ir šio penktadienio lrytas.lt redaktorė