Kaune dvejus metus gyvenęs ir į Vilnių persikėlęs 32 metų brazilas Fabricio Brantas jaučiasi lyg iš nedidelio miestelio atvykęs į didmiestį.
Kaune jam jau buvo pabodęs apmiręs gyvenimas, todėl sostinėje užsienietis nėrė į pramogų sūkurį.
– Kokie vėjai iš šiltųjų kraštų jus atpūtė į šaltą Lietuvą? – pasiteiravo „Sostinė” F.Branto.
– Kurį laiką gyvenau Australijoje, Sidnėjuje. Ten sutikau keletą lietuvių. Jie daug pasakojo apie savo šalį, todėl ja ir susidomėjau. Iš pradžių atvažiavau apsižiūrėti, man patiko ir nusprendžiau čia pasilikti.
Vilniuje pradedu naują veiklą. Tiksliau, veikiu tą patį, ką ir Brazilijoje, – organizuoju renginius ir užsiimu viešaisiais ryšiais.
Į Lietuvą atvykstantys atlikėjai nemoka lietuvių kalbos, todėl turiu pasistengti, kad vilniečiai prieš koncertą apie juos sužinotų kuo daugiau.
Pirmasis mūsų renginys – bosanovos stiliaus Brazilijos džiazo koncertas.
Brazilijoje organizavau renginius, buvau įkūręs šokių klubą. Vėliau Brazilijoje ir Australijoje dirbau reklamos agentūrose. Pradėjau studijuoti mediciną, bet mokiausi tik dvejus metus.
Vėliau išvykau į Kiprą, Gruziją, kur sutikau keletą prodiuserių ir vėl pasinėriau į pramogų verslą.
– Ar sunku įsisukti į pramogų verslą svetimoje šalyje?
– Iš pradžių buvo nelengva sužinoti visus reikalavimus, tačiau taip yra visur, kur pradedi ką nors nauja. Problemų dėl kalbos nekilo.
Brazilijoje yra mažiau angliškai kalbančių žmonių nei Lietuvoje. Su šia problema susidūriau ir Lenkijoje. Susikalbėti angliškai ten beveik neįmanoma.
Lietuvoje angliškai susikalbu visur, jau pradėjau suprasti ir lietuvių kalbą.
– Į Vilnių atvykote iš Kauno, koks skirtumas tarp šių dviejų miestų?
– Didžiulis. Vilniečiai man atrodo draugiškesni, be to, čia galima rasti daugiau veiklos. Man teko gyventi Kauno priemiestyje, todėl antraisiais metais pasidarė nuobodu, pradėjau lankytis tose pačiose vietose.
Kaune gyvenau dvejus metus, po to kurį laiką dirbau Gruzijoje ir tada atvažiavau į Vilnių. Atvykęs į Vilnių mėgaujuosi naktiniu gyvenimu.
Per tas dvi savaites supratau, kad Vilnius man labai patinka.
– Ar jau turite savo mėgstamiausias vietas Vilniuje?
– Man patinka naktinis miestas, todėl dažniausiai lankausi pramogų centre „Forum Palace”, baruose „Absento fėjos”, „Gringo Pub”, „Briusly”.
– Jums teko gyventi ne viename dideliame mieste.
Ką manote apie naktinį gyvenimą Vilniuje?
– Brazilijoje gyvenau 4 milijonus gyventojų turinčioje Barbasenoje, po to persikėliau į panašaus dydžio miestą Sidnėjų.
Vilniuje nemačiau nė vieno tikro naktinio klubo, kokie yra Brazilijoje ar Lenkijoje.
Populiariausiuose didmiesčio naktiniuose klubuose linksminasi 3–4 tūkstančiai žmonių.
O štai barai Vilniuje man patinka.
– Išbandėte lietuvišką virtuvę?
– Maistas čia man labai patinka, ypač cepelinai. Kas dieną tai būtų per sunkus maistas, tačiau kartais – puiku.
Alus Lietuvoje taip pat skanesnis nei Brazilijoje, ten atrodo lyg skiestas vandeniu.
– Aktyviai gyvendamas turbūt susiradote draugų?
– Prieš atvykdamas į Vilnių čia turėjau tik kelis draugus, dabar jų skaičius tikrai išaugo.
Gyvendamas čia dar nesutikau nė vieno brazilo, girdėjau tik apie kažkokį buvusį futbolininką.
– Nepasiilgote futbolo, Vilniuje jo kaip ir nėra?
– Šį žaidimą mėgstu tik žiūrėti, bet ne žaisti. Brazilijoje turėjau vieną mėgstamą komandą, bet stropiai žiūrėdavau tik pasaulio čempionatus.
Tačiau juos rodo ir Lietuvoje.
– Įsikūrėte Užupyje. Ar jaučiate, kad tai – menininkų rajonas?
– Apie tai girdėjau tik iš pažįstamų, bet pats to dar nepajutau. Kol kas nesilankiau jokiose galerijose ir menininkų renginiuose.
Man norisi aktyvesnio gyvenimo. Užupyje yra nedidelė upė.
Jei ji žiemą užšąla, labai norėčiau pačiuožinėti.
– Keliaujate iš vienos šalies į kitą. Kiek laiko planuojate praleisti Vilniuje?
– Atrodo, kad suradau savo vietą. Kol kas tikrai nenoriu iš čia išvykti, nebent atostogų.
Man patinka miesto dydis – nei per didelis, nei per mažas. Visur, kur man reikia, galiu nueiti pėsčiomis.
– Išvykote toli nuo namų, kada planuojate susitikti su artimaisiais?
– Namo vyksiu per Naujųjų metų atostogas. Skirtingai nei jūs, juos sutiksiu vasarą. Ten bus labai karšta.
Šiaip šaltis man labiau patinka. Kai šalta, galima apsirengti kelis megztinius, o kai per karšta, nuogas juk nevaikščiosi.
Gaila, bet pakviesti tėvų į Lietuvą negaliu. Sykį į lėktuvo avariją patekęs tėvas jais daugiau nebeskraido, o motinos skristi vienos neišleidžia.