Pirmas vyro smūgis moteriai reiškia, kad būsite mušama visą gyvenimą

Nė vieno smūgio į nugarą ir galvą. Jokių keiksmažodžių dukters akivaizdoje. Moteriai nereikia krūpčioti ir laukti, ar paryčiui spynoje nepasisuko raktas. Jos kankintojas vyras Nerijus išėjo iš namų. Daiva tikisi - visam laikui.

„Nesuprantu, kodėl šį košmarą kentėjau 12 metų? Po pirmojo smūgio reikėjo parodyti duris. Dabar suprantu, kad mano naivumas ir geranoriškumas buvo begalinis. Kentėjau dėl dukters. Vis tikėjausi - pasikeis“, - renka žodžius Daiva.

Su Daiva susitikome Kauno centre tą dieną, kai moteris buvo ką tik gavusi diplomą. Nuovargis akyse ir laimė, kad daugiau niekas jos nežemins.

Tą pačią dieną jai buvo pasiūlytas darbas vienoje prekybos bendrovių.

Daiva išsyk sutiko, nors jai akivaizdžiai reikia pailsėti. Smulkutėmoteris tokia išvargusi, jog sunku įsivaizduoti, kaip ji nuo rytojaus imsis sudėtingo darbo.

„Nieko baisaus. Pailsėsiu. Dabar net televizoriaus pultelis priklauso man“, - sako kaunietė.

„O anksčiau nepriklausė?“ - klausiu nesuvokdama.

„Ne. Mudvi su dukra neturėjome teisės perjungti kanalų. Tai buvo mano vyro teisė. Turėdavome žiūrėti tik tai, ką mėgo jis. Jei išdrįsdavome paliesti TV pultelį, gaudavome lupti“, - pasakoja moteris.

Šios detalės kelia ir siaubą, ir juoką. Ar gali būti, kad šiais laikais terorizuojama tokiais metodais?

Kaunietė pasakoja neįtikėtiną jos žlugdymo istoriją, prasidėjusią ankstyvoje jaunystėje. Drąsos gintis ji įgavo tik todėl, kad sutuoktinis pats ėmė vaikščioti po instancijas ir šmeižti žmoną.

„Tai buvo taip neteisinga, jog pagaliau supratau, kad turiu gintis. Kad ir kas po to nutiktų“, - kalbėjo moteris.

Baigusi vidurinę mokyklą, Daiva ėmė dirbti viename prekybos kioskų pas tėvų pažįstamus. Mergina dar buvo neapsisprendusi, ką studijuoti.

Nerijus, vyresnis už Daivą trejais metais, kartu su savo dėde vežiojo iš Lenkijos prekes. Merginai nepatiko nei vienas, nei kitas.

„Jo dėdė nuolat bjauriai kalbėdavo apie savo žmoną, išvažiavusią uždarbiauti į Ameriką. Šnekėjo, kad žmona valkiojasi su kitais vyrais, o jį patį matydavau vis su kita moterimi“, - prisiminė Daiva.

Jis blogai atsiliepdavo ir apie savo sūnėną Nerijų. Sakė, kad šis Lenkijoje einąs pas prostitutes, lošiąs kortomis ir esąs mušeika.

„Visai neketinau su Nerijumi draugauti, bet jis lipte prilipo. Net telefono numerio jam nedaviau. Kai pats sužinojo, neatsiliepdavau. Neidavau, kur jis kviesdavo. Bet per trejus metus jis pasiekė savo“, - kalbėjo Daiva.

Dabar moteris sako, kad jau tada ji buvo pastebėjusi visus bloguosius Nerijaus bruožus, kurie ištekėjus atsisuko prieš ją pačią. Tačiau jauna mergina naiviai manė, kad jos jausmai pakeis vyro elgesį.

Nerijus kilęs iš Utenos. Kai jam suėjo keturiolika metų, pasikorė tėvas.

„Jo motina gerdavo ir keisdavo partnerius. Dabar suvokiu, kad paauglystės nuoskaudos labai pakeitė Nerijaus charakterį. Manau, kad jis kentėjo dėl motinos elgesio, o užaugęs ėmė keršyti kitoms moterims“, - svarstė Daiva.

Moteris labai gailisi, jog jaunystėje nesuprato, kad būtina susipažinti su būsimojo vyro šeima ir giminėmis.

„Pasižiūrėk į artimuosius - ir pamatysi, kas tavęs laukia šeimoje. Bet ar tekėdama kuri nors pajėgia įvertinti tokius dalykus?“ - apgailestavo Daiva.

Būsimasis žentas labai nepatiko ir merginos tėvams.

Po vestuvių pora išsinuomojo butą, bet Nerijus netrukus neteko darbo. Daiva dirbo pardavėja „Iki“ prekybos centre.

„Kai po pusmečio mane paaukštino ir tapau vedėja, mano vyrui tai labai nepatiko. Užuot pasidžiaugęs ir pagyręs, rėžė, kad mano pasiekimas nieko vertas. Niekaip nesupratau, kodėl jis nesidžiaugia, jog man sekasi“, - pasakojo moteris.

Kai gimė duktė, Daivai po kelių mėnesių buvo pasiūlyta grįžti į darbą ir pažadėtas priedas prie algos. Moteris pasisamdė auklę, bet tikėjosi, kad Nerijus padės prižiūrėti mažylę, nes pinigus uždirba ji.

„Vyras ramiai išeidavo pas draugus ir būdavo, kiek jam reikia, o aš turėdavau mokėti auklei už papildomas valandas. Naktimis prie vaiko irgi nesikeldavo, nors jam į darbą nereikėjo“, - skundėsi Daiva.

Ji atkreipė dėmesį, kad vyras stengiasi ją suniekinti kiekviena proga, kai tik gali: „Jeigu nueidavome į svečius, jis būtinai pasakydavo, kad aš nesugebėčiau pagaminti tokio skanaus patiekalo, koks yra ant stalo.

O pats girdavosi nebūtais dalykais - kad jo giminaitis yra prokuroras arba kad jis turi pažįstamų, kurie viską gali.“

Dabar moteris supranta, kad vyrą kamavo gilus nevisavertiškumo kompleksas, kurį jis stengėsi nuslopinti žemindamas žmoną.

„Ilgą laiką tylomis kentėjau užgauliojimus. Kad ne taip gražiai atrodau, kaip kitos moterys. Kad ne taip gaminu. Kad ne taip rengiuosi. Jaučiausi kalta pati ir stengdavausi įtikti. Bet vyras elgėsi vis agresyviau“, - pasakojo Daiva.

Nerijus tyčiodavosi ir iš Daivos tėvų. Pravardžiuodavo juos „bendrabutiniais“, nes jie gyveno kartu su Daivos seserimi ir jos dukterimi.

Kadangi Nerijus negalėjo susirasti darbo, Daiva jam siūlė laisvalaikiu ne girtuokliauti, o vaikščioti į sporto klubą. Vyras paklausė, bet girtauti nemetė.

„Išvargusią darbe mane siųsdavo parnešti alaus. Namuose nepajudindavo nė piršto. Ant ką tik išplautų grindų tyčia spjaudydavo, kad tik mane išerzintų“, - pasakojo moteris.

Daiva pati įdarbino tinginiaujantį ir šeima nesirūpinantį vyrą duonos kepykloje vairuotoju. Šis iškart nusprendė, jog visas šeimos išlaidas padengs žmona, o jo atlyginimas bus taupomas.

„Niekada nemačiau nė lito iš jo atlyginimo. Kai sykį pritrūkau 80 litų dantų plombai, Nerijus man nedavė. Nuvažiavusi pas gydytoją, turėjau meluoti, kad pamiršau piniginę“, - skundėsi moteris.

Kadangi vyrui reikėdavo keltis trečią nakties, Daivai buvo paliepta kiekvieną kartą jį pabudinti.

„Mano gyvenimas buvo košmariškas. Nei dieną, nei naktį neturėjau kada pailsėti. Dirbau darbe, o namuose buvau valytoja, virėja, sekso paslaugų teikėja, prižiūrėjau vaiką ir buvau atsakinga už viską, kas benutiktų“, - kalbėjo moteris.

Baisiausia buvo, kad vyras labai šiurkščiai elgėsi su dukterimi.

„Jis tyčia be jokios priežasties skaudžiai tėkšdavo dukrai per užpakaliuką delnu. Kai išvirdavau dukteriai žiedinių kopūstų, kurių jis pats nemėgo, valgančiam vaikui sakydavo, kad mergaitė ryja šūdą“, - gėdydamasi pasakojo Daiva.

Tokie žodžiai ir veiksmai gąsdino mažylę. Ji tapo labai jautri ir bijojo tėvo.

Kiekvieną laisvadienį vyras reikalaudavo važiuoti pas gimines ar pažįstamus ir su jais gerdavo.

„Prisigėręs Nerijus tapdavo labai agresyvus. Sykį yra suspardęs dėdę, o išsipagiriojęs vertė mane tvirtinti, jog šis pats nukrito ir susižalojo. Taip yra nutikę ir su kitais draugais bei giminaičiais“, - kalbėjo moteris.

Jai buvo gėda, kad Nerijaus draugija niekas nesidžiaugdavo. Iki paryčių girtaujantis vyras versdavo žmoną laukti, kol jis panorės namo, o automobilyje imdavo mušti net vairuojančią, jeigu jam kas nepatikdavo.

Tačiau vis dažniau prisigerdavo taip smarkiai, kad krisdavo vietoje it negyvėlis.

Tada Daiva su dukterimi lengviau atsidusdavo ir sprukdavo namo. Tačiau rytą telefone išgirsdavo įsakmų balsą: „Atvažiuok manęs parsivežti!“

Girtas jis apdaužydavo visus automobilius, kuriuos šeima įsigydavo. Ilgainiui prasidėjo neparėjimai namo po kelias paras. Kartais jis pareidavo palikęs kur nors megztinį ar švarką.

Kad vyras neištikimas, moteris neabejojo, tačiau sykį akivaizdžiai tuo įsitikino. Naktį, kai Nerijus buvo išėjęs nežinia kur, suskambo jo mobilusis.

„Pamaniau, kad skambina kažkas iš jo pamainos, nes vyrui netrukus reikėjo eiti į darbą. Telefonas rodė, kad skambina Ignas, bet atsiliepė girta moteris. Tai manęs nenustebino“, - kalbėjo Daiva.

Jauna moteris kentėjo dėl sutuoktinio gastrolių, bet dukters laimės vardan apsisprendė neparodyti vyrui, jog viską žino.

Daiva įkalbinėdavo savo vyrą nors retsykiais aplankyti motiną: „Sakydavau, kad ji gyvena viena ir kad Nerijus turi atlikti sūnaus pareigą. Tačiau jis mano akyse net tris kartus yra ją stipriai apstumdęs. Tai mane labai sukrėtė.“

Mušti savo motinos Nerijus nesigėdijo matant dukteriai.

Bandydama išvengti vyro girtuoklysčių, Daiva savaitgaliais siūlydavo važiuoti trise.

„Man su tavim neįdomu!“ - atšovė jai vyras.

„Jam nuolat reikėjo publikos, prieš kurią jis galėjo pūstis ir girtis nebūtais dalykais“, - liūdnai kalbėjo moteris.

Kai dukteriai suėjo penkeri, Daiva įstojo studijuoti landšafto dizaino.

„Ar vyras tuo metu jums padėjo?“

„Ne. Dar labiau ėmė tyčiotis. Jis tvirtino, jog esu kvaila ir negausiu jokio darbo. Pati mokėjau už studijas ir rūpinausi, kas prižiūrės vaiką“, - sakė kaunietė.

Nerijaus girtuoklystės vis dažnėjo. Smurto protrūkiai - irgi. Daivai kliūdavo už menkiausią niekniekį, kuris nepatikdavo vyrui.

„Jis mušdavo mane per galvą arba nugarą, kad neliktų žymių. Sakydavo, kad niekas manimi nepatikės net jei skųsčiausi“, - sakė žmona.

Sykį, kai Daiva parvežė Nerijų namo po girtuoklysčių, ji pamiršo pastatyti automobilį aikštelėje.

Kai pasakė apie tai vyrui, šis griebė peilį ir smeigė žmonai į ranką. Laimė, moteris spėjo atitraukti plaštaką. Peilis susmigo į stalviršį.

„Kodėl jūs šitai kentėte?“ - paklausiau Daivos.

„Bijojau skirtis, nes maniau, kad neturiu teisės atimti iš dukters tėvo. Tai pati didžiausia mano klaida, kad leidau save žeminti vaiko akyse“, - kalbėjo kaunietė.

Kai žmonai priartėjo diplominio darbo gynimas, netikėtai namuose sugedo kompiuteris. Pakviestas kompiuterių specialistas sakė, kad greičiausiai programos sugadintos tyčia.

„Mano sėdėjimas prie kompiuterio ir mokymasis vyrą labai nervindavo. Matyt, taip jis buvo nutaręs sužlugdyti diplominio darbo gynimą“, - svarstė Daiva.

Darbo atkūrimas kainavo moteriai daug nemigo naktų.

„Kada įvyko lūžis, kai jūs nusprendėte nebetylėti?“ - pasiteiravau moters.

„Aš ėmiau vaikyti jo geriančius sėbrus iš buto. Tada vyras ėmė rašyti šmeižtus įvairioms instancijoms, kad neprižiūriu vaiko ir geriu pati.

Vaikų teisių specialistai apsilankė mūsų namuose ir greitai suprato, kad esu ne kaltininkė, o smurto auka.

Baisiausia, kad jis buvo privertęs dukterį liudyti prieš mane. Mergaitė bijojo, kad gaus mušti ir patvirtino viską, ką liepė tėvas. O paskui verkdama prisipažino“, - kalbėjo Daiva.

Nerijus išsikraustė iš buto, tačiau išsinešė visas šeimos santaupas, laikytas jo sąskaitoje.

„Jis buvo žadėjęs apmokėti dukros ekskursiją, bet apgavo mergaitę ir pažado neįvykdė. Tačiau neseniai dukra prisipažino, jog dviese mums gyventi ramiau“, - kalbėjo moteris.

Dabar Daiva su dukterimi laukia teismo ir turto dalybų. Moteris teigia, jog ji neturėjusi teisės kęsti smurto, nes tai niekuo nepadėjo jos dukteriai.

„Seniai reikėjo apie tai prabilti. Patariu tai daryti kiekvienai moteriai, nes kentėjimas tik sugadina sveikatą ir sužaloja vaikus, bet tikrai neatveria smurtautojui akių“, - kalbėjo kaunietė.

Nerijus kategoriškai viską neigė - esą nesmurtavo, negėrė, rūpinosi šeima.

„Ji viską meluoja. Kodėl tikite ja, o ne manimi?“ - nepatenkintas šūkavo vyras.

Jis aiškino, jog žmona sukarpiusi jo drabužius ir nelogiškai elgusis: „Ji psichinė ligonė - jai ir reikškite pretenzijas.“

Nerijui išsikrausčius iš namų, Daiva paskambino į kepyklą, kurioje transporto vadybininku dirba jos vyras ir paprašė mokėti atlyginimą ne vokelyje. Moteriai buvo pagrasinta, jog ji visame Kaune negaus darbo, jei dar sykį apie tai užsimins.

Nerijaus darbdavio nesugraudino informacija apie tai, kad po skyrybų paliktas vaikas negaus visų jam priklausančių pinigų, jei dalis atlyginimo bus mokama neoficialiai.

„Šis atvejis - smurto klasika, - pareiškė Asociacijos Kauno moterų draugija vadovė Daiva Baranauskienė. - Artimas žmogus ilgalaikiu smurtu sukelia sunkų potrauminį stresą ir ima kaltinti auką, jog ši serga ir nelogiškai elgiasi.

Smurtautojai labai noriai pateikia kaip psichinę ligą aukos reakcijas, kurios yra visai natūralios. Savo elgesį jie pateisina tariamais aukos trūkumais. Tai yra gynybos būdas ir taip elgiasi bei išimties visi smurtautojai.

Charakteringa, jog patirto smurto labiau gėdijasi kenčianti moteris, o ne smurtautojas. Esu turėjusi klientą, kuris teigė, kad jo smurtavimas buvo būtinybė, nes „ji buvo tokia bloga, jog su ja kitaip nebuvo įmanoma“.

Netrukus įsigalios įstatymas, ir nuo smurto nukentėjusiai aukai nebereikės pačiai privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Tam užteks pareigūnų pranešimo ir prokuratūra pradės bylą. Smurtautojas 14-ai dienų bus iškeldinamas. Jis negalės paveikti aukos bei daryti įtakos jos sprendimams.“ ˙