Pirminiais duomenimis šiemet Lietuvoje iš viso kilo 11 tūkst.
382 gaisrai, per juos žuvo 102 žmonės.
Pasak PAGD pranešimo, statistika rodo, kad šaltaisiais metų
mėnesiais stipriai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių.
Atsižvelgdamas į tai, PAGD nori priminti gyventojams svarbiausias
priešgaisrinės saugos taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis
šildymo sezono metu.
Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, nereikia
išeiti iš namų ir nepatikėti jų priežiūros mažamečiams
vaikams. Skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai
paliekami namuose vieni.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų
kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti bei išvalyti
dūmtraukius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose
patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti
išbalinti.
Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra
perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro
kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurai naudojami
degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš
krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina
prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių
medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti
atvirų pakuros durelių.
Kūrenant krosnis ypač pavojingos yra smalkės, todėl būtina
laikytis tam tikrų taisyklių, kitaip galima jomis apsinuodyti.
Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos.
Gelbėtojai primena, kad pavojinga į elektros tinklą iškart
jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija,
kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir
kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant
nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikti ant
jų padžiautų rūbų, o išeinant iš namų elektrinius šildymo
prietaisus būtina išjungti.
Penktadienio vakarą Vilniuje, Pilies gatvėje esančiame
daugiabučio namo bute užsidegė už krosnies sukrautos malkos. Per
gaisrą apdegė malkos, išdegė ir buvo išardyta dalis lubų,
aprūko butas. Iš uždūminto buto buvo išgelbėta 19-metė mergina,
kuri buvo paguldyta į ligoninę.
Tragiški gaisrai kilo sekmadienį ir pirmadienio naktį.
Sekmadienio rytą Palangoje, Gėlių gatvėje, užsidegė vieno
aukšto gyvenamasis namas su mansarda. Ugniagesiams atvykus į vietą,
pastatas jau degė atvira ugnimi. Per gaisrą išdegė pirmas aukštas
ir mansarda, nudegė stogas, išdegė vidus ir ten buvę baldai ir
namų apyvokos daiktai. Gaisravietėje rastas neįgalaus namo 54-erių
šeimininko kūnas. Manoma, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio
su ugnimi.
Varėnos rajono Dargužių kaime sekmadienio rytą užsidegė
gyvenamasis dviejų aukštų namas. Kai ugniagesiai atvyko į vietą,
iš namo stogo veržėsi dūmai. Per gaisrą išdegė perdengimas,
aprūko antro aukšto patalpos, nuardyta dalis stogo. Nuo ugnies
nukentėjo 61 metų namo šeimininkas - jis apdegė abi rankas ir
veidą.
Dar vienas tragiškas gaisras Varėnos rajone kilo vėlų
sekmadienio vakarą. Jakėnų kaime užsiliepsnojo taip pat
gyvenamasis namas. Ugniagesiams atvykus į gaisro vietą, pastato
stogas jau buvo sukritęs. Per gaisrą medinis pastatas ir jame buvęs
turtas sudegė, o gaisravietėje rastas smarkiai apdegęs 48 metų
moters kūnas. Įvykio aplinkybės aiškinamos.
Dar vienas gyvenamasis namas užsidegė pirmadienio naktį
Kupiškio rajono Vėželių kaime. Nudegė ir buvo nuardyta dalis
stogo konstrukcijų, pradegė perdengimas, apdegė vidaus sienos. Iš
pastato buvo išneštas dujų balionas. Gaisravietėje rastas 72 metų
namo šeimininkės apdegęs kūnas. Gaisro priežastys tiriamos.
Tą pačią naktį Kauno rajono Vosiškių kaime užsiliepsnojo
gyvenamasis namas. Ugniagesiams atskubėjus į įvykio vietą, medinis
pastatas jau degė atvira liepsna. Ugnis nudegino pastato stogą,
išdegė vidus, apdegė sienos. Lokalizavus gaisrą gaisravietėje
aptiktas stipriai apdegęs vyro kūnas. Nelaimės aplinkybės dar
tikslinamos.