Ar Lietuvai reikia, kaip numačiusi Vyriausybė, stengtis jau 2014 metais įsivesti eurą ir siekti, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 procentų?
Apie tai - pokalbis su Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesoriumi Linu Čekanavičiumi.
- Ar šalies ekonomikai ir finansų sistemos stabilumui kiltų didžiulis pavojus, jei biudžeto deficitas kitąmet kiek viršytų 2,8 proc. BVP?
- Reikėtų gerai žinoti Vyriausybės argumentus, kodėl manoma, kad tai pavojinga. Tačiau tiesioginės grėsmės ekonomikai, pavyzdžiui, 0,3 proc. BVP didesnis valstybės sektoriaus deficitas nekeltų, nes šis dydis nieko esmingai nekeistų.
Žinoma, biudžeto deficitą teks finansuoti pasiskolintais pinigais. Kuo mažiau reikės skolintis, tuo geriau, ypač turint galvoje padėtį pasaulio finansų rinkose.
- Bet ar labai svarbu šaliai kitąmet laikytis Mastrichto kriterijų, kurie numato, kad biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP?
- Nemanau, kad visur ES paisoma šio kriterijaus. Lietuvai tai būtų svarbu siekiant kuo greičiau įsivesti eurą. Bet dabar euro zona nėra tokia patraukli kaip prieš keletą metų. Netgi galima užjausti naujausias šio klubo nares Estiją ir Slovakiją.
Jos eurą įsivedė ne pačiu geriausiu laiku.
- Vis dėlto Vyriausybė tebeskelbia, kad Lietuvos tikslas - jau įsivesti eurą. Gal nevertėtų skubėti?
- Pirmiausia manau, kad Lietuvos viltys 2014 metais įsivesti eurą jau palaidotos. Ne vien todėl, kad mūsų šalis neįstengs atitikti Mastrichto kriterijų. Euro zonos valstybės bus daug atsargesnės įsileisdamos naujas nares. Mums kilstelės reikalavimų barjerą. Vien formalaus atitikimo Mastrichto kriterijams gali nepakakti.
Juk Lietuvai nebuvo leista įsivesti euro 2007 metais ne vien todėl, kad 0,1 proc. viršytas Mastrichto infliacijos kriterijus. Žiūrima ne vien į momentinį paveikslėlį, bet ir į perspektyvą. Po poros metų paaiškėjo, kad Lietuva jau aiškiai neatitinka euro zonos reikalavimų. Briuselio biurokratai buvo savaip teisūs.
Dabar reikėtų jau mums skaičiuoti, kas geriau: turėti eurą ar verstis be jo. Turėtume vertinti ne tik artimiausių 2-4 metų perspektyvą, o ilgesnį laikotarpį. Euro idėjos jokiu būdu neverta atsisakyti vien todėl, kad dabar tai gali būti nuostolinga.
Turėtume žvelgti į tolesnę ateitį, gal net į dešimtmečio perspektyvą.
- O kaip vertinate Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų raginimus Lietuvai įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius?
- Kaip ekonomistas apkritai abejoju, ar šie mokesčiai tikslingi. Manęs neįtikina argumentas, kad jie daug kur įvesti. Tai neįrodo, jog tokie mokesčiai pažangūs ir ekonomiškai motyvuoti. JAV yra mirties bausmė, bet nebūtina ir kitoms šalims ją taikyti.
Mat turto savininkas būtų apmokestinamas net tris kartus. Jis pirmiausia sumoka visus pajamų mokesčius, vėliau pridėtinės vertės mokestį, o dar jam tektų atskirai mokėti už tai, kad tą pirkinį turi.
Dažnai sakoma, kad tai socialiai teisingas mokestis, nes turtingieji mokėtų daugiau. Bet socialinis teisingumas - sunkiai apibrėžiama sąvoka, priklausanti nuo ideologinių pažiūrų.
Be to, turtas kaupiamas nebūtinai įsigyjant brangius butus ar namus. Tarkime, kelių kambarių bute kabantis Van Gogho paveikslas būtų daug kartų vertingesnis nei pats būstas. Galima prisipirkti briliantų ar įsigyti retų pašto ženklų kolekciją - tai didžiulis turtas, bet jis nebūtų apmokestinamas, nes jį gali kilnoti.
Todėl nevertėtų nė kalbėti, kad nekilnojamojo turto mokestis didina
socialinį teisingumą. Tai tik biudžeto pajamų surinkimo būdas. Šis
mokestis, atsiradęs XIX a. ir XX a. sandūroje, buvo įvedamas todėl, kad jį paprasta surinkti - namus sunku nuslėpti.
Jei valstybė neranda kitų būdų, kaip subalansuoti biudžetą, galima
įvesti ir nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau tuomet teks ieškoti kelių ir kaip padėti tiems, kurie negauna didelių pajamų, bet paveldėję ar kadaise įsigiję brangius butus, pavyzdžiui, Vilniaus centre.
Nepakaks pasakyti, kad šie žmonės gali savo būstą parduoti ir keltis į pigesnį. Paradoksas, kad lietuviai lengviai išsikrausto gyventi į Dubliną, bet sunkiai persikelia iš savo būsto, Žvėryne į Naujininkus. Tai jiems gali būti didžiulė psichologinė trauma.
Nepamirškime, kad ir jaunos šeimos įsigijo būstus už paskolas ir dabar skaičiuoja kiekvieną litą. Naujas mokestis šiems
žmonėms gali būti nepakeliama našta. Todėl naivu manyti, kad
nekilnojamojo turto mokestis visiems atrodys socialiai teisingas ir
nesukels socialinės įtampos.
- TVF nepritaria ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui. Vyriausybė taip pat baiminasi, kad tai padidins biudžeto deficitą ir nedarbą. Ar pagrįsti šie nuogąstavimai?
- Ekonomistai labai prieštaringai vertina MMA. Iki 1980 metų apie 90 proc. garsių ekonomistų laikėsi nuomonės, kad MMA kėlimas didina
nedarbą. Bet dauguma šiuolaikinių empirinių tyrimų rodo, kad tai visai neturi įtakos nedarbo didėjimui arba poveikis menkas.
Kita vertus, nemažai ekonomistų sako, kad pakėlus MMA, ilgainiui didėja šalies ūkio efektyvumas, nes darbdaviai skatinami diegti technines naujoves, didinti darbo našumą. Be to, stiprėja paskatos žmonėms ieškoti darbo, įgyti reikiamų įgūdžių net ir minimaliai algai gauti.
Tačiau kiekvienai šaliai šis mokestis gali atsiliepti skirtingai.
Lietuvoje net iki 30 proc. žmonių gauna MMA. Todėl jos didinimas galbūt pareikalautų nemažai papildomų lėšų iš biudžeto valstybės sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams.
MMA didėjimą lengviau pakelia stambusis verslas, o smulkusis - sunkiau. Lietuvoje daug smulkiojo verslo, todėl padidinus MMA iš pradžių gali jaustis neigiamas poveikis ekonomikai.
Gal ir neišaugtų nedarbas, bet tokia priemonė nepadėtų ir jį mažinti. Daliai bedarbių gali būti sunkiau grįžti į darbo rinką, nes darbdaviai, net jei ir nepuls atleidinėti darbuotojų, neskubės priiminėti naujų.
- Ar teisingai elgiasi konservatoriai, pasiryžę nuo kitų metų atkurti buvusį pensijų lygį?
- Atkuriant buvusį pensijų lygį socialinio teisingumo principas
taikomas tik vienai gyventojų grupei. Algos buvo sumažintos ir didelei daliai darbuotojų, bet jų pajamos negrąžinamos į ankstesnį lygį. Vadinasi, pensininkams gyvenimas lengvinamas biudžetinių įstaigų darbuotojų sąskaita.
Tai jau politinės svarstyklės: kas socialiai teisingiau - didinti
pensijas ir mažinti algas, ar elgtis kitaip?
Ekonomistas turėtų svarstyti, kas ūkiui naudingiau - didesnės pensijos ar didesnės biudžetininkų algos. Čia reikėtų skaičiuoti, kaip būtų išleidžiami pinigai, kaip didėtų paklausa rinkoje, kaip keistųsi darbo motyvacija.
- Ir ką pasakytų ekonomistas?
- Ekonomistas turėtų vengti vienareikšmių atsakymų. Viskas aišku tik tiems, kurie ne ką teišmano. Ekonominės sistemos reaguoja ir į kalbas. Pakanka rėkti, kad bankas bankrutuos, ir tai būtinai įvyks.
Tas pat pasakytina ir apie krizę. Dabar dauguma ekonomistų kalba, kad artėja antroji jos banga. Tai lošimas negresiant pralaimėjimui. Jei krizė neužgrius, išgirsime aiškinimų, kad jos išvengėme tik todėl, jog pasaulis įsiklausė į grėsmingus perspėjimus, o jei ji vis dėlto atsiris, daug kas apsikaišys pranašo laurais.